aA
„Įprastą savaitgalį bėgau įprastu maršrutu Pikeliškės - Maišiagala. Pasiekęs senąjį, į Molėtus per Paberžę vedantį, kelią, staiga iš nuostabos net sustojau - ant sankryžoje stovinčio namo sienos puikavosi šviežutėlė, anksčiau nematyta, lentelė su dvikalbiu gatvės pavadinimu - lietuvišku „Paberžės“ ir apačioje lenkišku „Poberžeska“, - pasakoja DELFI skaitytojas Jeronimas. Nors prisipažįsta iš pradžių pasipiktinęs, jis sako manąs, kad taip deklaruojama ne kova už tautinių mažumų teises, o eilinis bandymas sukelti lietuvių bei lenkų savitarpio priešiškumą.
Lietuviškos - Lenkiškos gatvių pavadinimų lentelės
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos-Lenkijos tarpusavio santykių istorijoje buvo įvairių laikotarpių, nuo bendros dviejų tautų valstybės iki teritorinių ginčų bei dešimtmečius trukusių diplomatinių santykių nutraukimo, tačiau įvertinant tai, kad šiuo metu abi šalys yra Europos Sąjungos narės bei priklauso bendram gynybiniam NATO aljansui, akivaizdu, jog turime daugiau bendrų interesų, nei prieštaravimų.

Gyvenu Vilniaus rajono Riešės seniūnijoje. Esu, kaip kai kurie bėgikai mėgėjai save vadina - „profesionaliai sportuojantis mėgėjas“. Įprastą savaitgalį bėgau įprastu maršrutu Pikeliškės - Maišiagala. Pasiekęs senąjį, į Molėtus per Paberžę vedantį, kelią, staiga iš nuostabos net sustojau - ant sankryžoje stovinčio namo sienos puikavosi šviežutėlė, anksčiau nematyta, lentelė su dvikalbiu gatvės pavadinimu - lietuvišku „Paberžės“ ir apačioje lenkišku „Poberžeska“.

Pagalvojau, kad pasukęs už kampo greičiausiai pamatysiu kelio ženklą su užrašu „12 km do Mejszagoły“ (12 km iki Maišiogalos), o priartėjęs prie Maišiagalos miestelio, pavadinimą „Mejszagoła“ (Maišiagala).

Akivaizdu, kad mūsų teismų pastangos priversti kai kurių Lietuvos savivaldybių administracijas laikytis šalyje galiojančių įstatymų ir nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles patyrė visišką nesėkmę. Maža to, procesas pajudėjo į priešingą pusę, t.y. Lietuvos lenkai solidarizavosi ir dvikalbes lenteles ant savo namų pradėjo kabinti masiškai.

Nelaikau savęs nei lenkofobu, nei lengvai pasiduodančiu minios kurstomai isterijai, tačiau prisipažinsiu, kad pirmomis minutėmis sukilo šiokia tokia pasipiktinimo lenkais bangelė. Tačiau vėliau, sportininkų terminais kalbant, normalizavus pulsą ir pradėjus mąstyti blaiviai, suvokiau, kad pagrindinis šios akcijos sumanytojų bei organizatorių tikslas ir yra ne deklaruojama kova už tautinių mažumų teises, o eilinis bandymas sukelti lietuvių bei lenkų savitarpio priešiškumą.

Paanalizuokime, kam naudinga, kad lenkai ir lietuviai pyktųsi? Istorija sukasi ratu ir niekas čia nepasikeitė nuo tarpukario laikų. Prieš antrąjį pasaulinį karą, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija kelis metus nesėkmingai bandė sudaryti Lenkijos ir Baltijos šalių gynybinį aljansą. Priežastis dėl kurios to nepavyko padaryti - Lietuvos politikų užsispyrimas nepriimti į jį Lenkijos.

Kritinę įtaką tam padarė nuolatinis Rusijos kišimasis, intrigos bei politikų papirkinėjimai. Šiandien, taip pat ne tik energetinė nepriklausomybė, bet ir šio regiono šalių saugumas tiesiogiai priklauso nuo sugebėjimo bendradarbiauti bei vykdyti bendrus projektus, padėsiančius sparčiau integruotis į Vakarų energetines ir gynybos sistemas. Visų šių pastangų akivaizdoje, Rusija ir vėl kaip ir tarpukariu, siekia įvaryti pleištą Lenkijos-Lietuvos santykiuose ir taip stabdyti šalių tarpusavio suartėjimo ir nutolimo nuo Rusijos procesus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, ponas Tomaševskis, teigia kad net sovietmečiu Lietuvos lenkai turėjo daugiau teisių ir galėjo be suvaržymų naudoti savo kalbą bei raštą. Taip, oficialus propagandinis tų laikų mitas apie tautų draugystę buvo populiarus, tačiau ar tikrai taip ir buvo? Ar tikrai sovietmečiu lenkai ir šimtai kitų, Sovietų Sąjungai priklausiusių, tautų turėjo kažkokias realias teises ir laisves? Juk tais laikais Lietuvoje net ant lietuviškų saldainių popierėlių puikavosi rusiški pavadinimai, o dažnose įstaigose buvo kalbama vien tik rusiškai.

Vieno ruso man pasakotas neva anekdotas taikliai atspindintį Rusijoje suprantamą tautų draugystės sąvoką: „Tikra tautų draugystė, tai kai vaikinai iš Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos apsijungia ir draugiškai visi kartu eina mušti lenkų“. Žinoma tai tik anekdotas, tačiau kaip ir visuose juokuose, jame yra dalis tiesos. O realybė yra tokia, kad šiandien Rusija skiria milžiniškas lėšas ne tik vadinamai „Meduolio ir bizūno“, bet ir „Skaldyk ir valdyk“ politikai, kurios tikslas - priešinti kaimynines tautas ir tuo pačiu siekti naudos sau.

Ne paslaptis, kad tos lėšos paskirstomos ir įsisavinamos per Rusijai lojalias visuomenines bei politines organizacijas (...).

Šiandien dauguma Vilniaus krašte gyvenančių lenkų, dėl dirbtinio supriešinimo bei gąsdinimų, kad lietuviai supirks jų žemes bei juos nutautins, menkai integruojasi tiek į Lietuvos darbo rinką, tiek ir apskritai į pilietinę Lietuvos visuomenę. O tai juk tiesioginis, kryptingai vykdomos supriešinimo politikos padarinys. Manau, kad joje dalyvaudama, Lietuvos lenkų rinkimo akcija veikia ne tik prieš Lietuvos valstybę, tačiau ir prieš pačią Lenkiją.

Lietuvos-Lenkijos tarpusavio santykių istorijoje buvo įvairių laikotarpių, nuo bendros dviejų tautų valstybės iki teritorinių ginčų bei dešimtmečius trukusių diplomatinių santykių nutraukimo, tačiau įvertinant tai, kad šiuo metu abi šalys yra Europos sąjungos narės bei priklauso bendram gynybiniam NATO aljansui, akivaizdu, jog turime daugiau bendrų interesų, nei prieštaravimų.

Norisi tikėti, kad nei aukšti Lenkijos ir Lietuvos pareigūnai, nei eiliniai žmonės, nepasiduos provokacijoms ir dės pastangas išlaikyti draugiškus ir šiltus dviejų, bendrą istoriją turinčių, tautų santykius. Vertėtų nepamiršti, kad dar 1830-ųjų metų abiejų tautų sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai į kovą kilo su šūkiu „W imię Boga za naszą i waszą wolność!“ (Dievo vardu už jūsų ir mūsų laisvę!).

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atviras kliento laiškas draudikams: ar jums atrodo logiška siūlyti kabrioleto draudimą artėjant žiemai? (51)

Miela draudimo bendrove, Skundžiuosi Jūsų kliento patirtimi. Dvi savaites karštligiškai bandėte...

Po motinystės atostogų į darbą grįžusi mama buvo šokiruota: ar valstybė mus apgavo? (36)

Į DELFI redakciją kreipėsi moteris, kuri teigė, esą valstybė apgavo mamas, esančias vaiko...

Kelionė į Kauną apkarto: vietoj autobuso bilieto – grasinimas apsauga (15)

Išskirtiniai kelionių įspūdžiai – taip prisistato UAB „Tolimojo keleivinio transporto...

Sulaikytas vyras dėkoja Kauno pareigūnams: daugiau tokių policininkų (4)

Penktadienį „Kas vyksta Kaune“ pasiekė kiek neįprasta istorija – į redakciją kreipėsi...

Vyriausias kultūros darbuotojas sulaukė ypatingos dovanos Utenos kultūros centre (2)

Maestro Adolfas Driukas, nors jau peržengęs 90-uosius savo gyvenimo metus, kūrybingai tebedirba...

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (139)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (5)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (168)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (7)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (71)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (53)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (166)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (54)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...