Žaidimais ir jų įranga prekiaujančioje parduotuvėje Vilniuje dirbantis Nikas pasakoja, jog pastaraisiais metais labai paplito naujas vyresnių žmonių apgavimo būdas.
„Žmonės per „Facebook“, užsivadine skirdingais, ne lietuviškais, vardais, pradeda rašyti vyresnio amžiaus moterims ir ilgą laikotarpį su jomis bendrauja. Savo bendravimu jie psichologiškai paveikia moteris ir išvilioja iš jų pinigus labai įdomiu ir iškirtiniu būdu. Jie pasakoja apie savo gyvenimą, morališkai priartina moteris prie savęs ir po tam tikro laikotarpio, kai moterys jau pradeda pasitikėti sukčiumi, jis rašo, jog jam reikia pagalbos (vaikams, maistui, internetui, bendravimui, nes negali kitais būdais susisiekti) ir prašo nupirkti žaidimų papildymo korteles „Steam“. Šios kortelės skirtos tik žaidimams elektroniniu būdu pirkti, bet sukčių aukos to nežino, nesupranta.
Pagyvenusios moterys pradeda pirkti „Steam“ kodus dideliais kiekiais ir siųsti savo „draugams“ iš kitos šalies. Jos visiškai pasitiki savo „draugais“ ir netiki niekuo kitu.
Mes bandėm paaiškinti, jog tai tiesiog apgavystė, bet jos netiki, dažnu atveju prisirenka daug paskolų ir perka tuos kodus didžiuliais kiekiais (tūkstančiais eurų). Galimi sukčiai naudojasi šiais kodais, nes atsekti jų neįmanoma ir yra labai daug platformų, kur juos galima parduoti arba iškeisti į tikrus pinigus – tai visiškai neatsekamas būdas. Mes bandėm kreiptis į policiją, bet pareigūnai paaiškino, jog kol pati moteris neparašys pareiškimo, jie nieko padaryti negali. Moterys nenori to daryti ir savo noru atiduoda pinigus sukčiams“, – rašo skaitytojas.
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis „Delfi“ teigė, kad tokie sukčiavimo būdai panašūs ir į tuos, kai siūloma investuoti, dalyvauti įvairiose loterijose, konkursuose ar žaidimuose, kuriuose neva nebūna pralaimėjusių.
„Atkreipiame dėmesį, kad žmonės turėtų gerai įsivertinti siūlomą variantą, susipažinti su taisyklėmis, pasinaudoti viešoje erdvėje esančia informacija apie siūlytoją.
Labai dažnai siūlymas skamba labai viliojančiai, žmonės patiki savo pinigus ir lieka apgauti. Tačiau pasidomėjus viešai, galima rasti nukentėjusių žmonių istorijų ar įspėjimų apie galimus sukčius.
Žmonėms patariame neskubėti investuoti savo pinigų, o pasitarti su artimaisiais, prieš nusprendžiant kažkur investuoti“, – aiškina R. Matonis.
Jis pastebi, kad šiemet per 9 mėnesius pradėti 3240 ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių sukčiavimų (pernai per tą patį laikotarpį – 3196).
Ačiū, kad dalijatės savo naujienomis! Turite naujieną ar norite pasidalinti savo nuomone? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt
