Bosniai - garsiausi sirgaliai
Šiandieną atvažiavę į Jesenices pamatėme miestelį, pilną triumfuojančių bosnių, kurie ką tik laimėjo prieš Makedoniją. Jie važinėja po miestą su vėliavomis, išlindę pro automobilių langus, dainuoja, pypina – žodžiu, visai kaip Lietuvoje. Panašu, kad šioje ramioje šalyje, garsiausi šiuo metu yra būtent bosnių sirgaliai, garsesni ir už lietuvius. Lietuviai, pavyzdžiui, nėra atsivežę jokių dūdų ar panašius garsus skleidžiančių prietaisų, nes FIBA tai yra uždraudusi, tačiau bosniai dūdų turi pakankamai ir, manau, dažnas kažkokiu būdu sugeba įsinešti jas ir į areną ir ten triukšmauti.
Mūsų apartamentai įsikūrę kurortinėje zonoje, Bled miestelio pakraštyje, tad galime mėgautis visiška tyla: atrodo, jog šioje šalyje nėra nei šunų, nei gaidžių, nei automobilių signalizacijų. Paklausus vietinių paaiškėjo, kad Slovėnijoje pakankamai griežti įstatymai dėl triukšmo kėlimo, todėl net ir šunys yra dresuojami tam, kad be reikalo nelotų. Sutiktas vietinis gyventojas pajuokavo, kad šunų dresavimas pastaraisiais metais – pakankamai pelningas verslas.
Sėdžiu „Švyturio“ bare prie pat arenos, geriu paskutinį mineralinio buteliuką, nes į areną negalima įsinešti jokių skysčių. Paskutinė vieta, kur dar galima nusipirkti vandens ar alaus, yra dar prieš bilietų patikrinimo postą, o tai reiškia, kad įėjus grįžti atgal jau nebegalima, taigi, nebegalima ir nusipirkti nieko geriamo. Pačioje arenoje taip pat nėra vietų, kur galima būtų atsigerti – net tualetai tik lauke, laikini. Pagaliau per trečiąsias ar ketvirtąsias varžybas pradėjo vaikščioti viena kita mergaitė su vandens ir kitų nealkoholinių gėrimų padėklais.
Kadangi arenoje iš tiesų karšta, matyt, daug kas jautėsi nekaip negalėdami atsigerti net vandens. Sergama tikrai energingai ir karštai, todėl ir prakaito išliejam sočiai! Tad dedu kabliataškį ir einu į areną traukti savo būgno, vynioti pirštų pleistru, dėtis pirštinę, imti lazdą į rankas ir akis išplėtus laukti pirmųjų rungtynių sekundžių!
Per rungtynes intriga jautėsi ir tarp sirgalių
Smagu... Tikrai smagu eiti gatve skambant lietuvišką muziką. Grupės „Rondo“ taip gerai žinoma „Margarita“ skambėjo nuo arenoje įsikūrusio „Švyturio“ baro dar kokį kilometrą, visi lietuviai draugiškai dainavo, eidamas į autobusą pasijaučiau tarsi Vilniuje, namuose...
Šiandieną tikrai atidavėme visas savo jėgas. Kalbu apie sirgalius, apie tuos, kurie muša būgnus, laiko vėliavas, ploja, rėkia savu ir nesavu balsu – visus kurie buvo arenoje. Pratęsimas sirgaliams išeikvojo jėgų likučius, tačiau, manau, kad rinktinės vyrams tai išėjo tik į naudą – jie susikaupė lemiamu momentu ir sužaidė tikrai įspūdingai. Be abejo, komanda „gaus velnių“ nuo trenerio dėl to, kad pratęsimas iš viso buvo, bet tokie dalykai visiems išeina tik į naudą. Aišku, jei jie gerai baigiasi...
Šiose rungtynėse užpildyta buvo apie du trečdalius arenos. Lietuvių šiek tiek daugiau nei juodkalniečių, tačiau šie – tikri šaunuoliai – prisitempė varinių „triūbų“ ir būgnų, sukėlė tikrą pasirodymą prieš rungtynes, buvo užsukę ir į „Švyturio“ barą. Taigi priešininkų sirgaliai šiandien buvo tikrai smarkūs ir balsingi.
Šiose varžybose išvydę tą patį ispanų teisėją, pagalvojome, kad nieko gero tikriausiai laukti neverta, bet neužkliuvo nė vienas jo sprendimas, su kuriuo būtų buvę sunku sutikti. Pagarba.
Šį kartą kova vyko taškas į tašką, todėl ir mes nervinomės labiau. Šios rungtynės – pirmosios, kai nei vienai, nei kitai komandai per visus 4 kėlinius nepavyko pabėgti į priekį. Intriga jautėsi ir tarp sirgalių: buvo girdėti pavienių piktų šūksnių bei keiksmų, bet iš mandagumo rėmų neišlipome. Ketvirto kėlinio pabaigoje visi susispaudė kaip vienas kumštis.
Sirgaliai, kurie buvo sektoriuose, nutolusiuose nuo mūsų, ėmė dažniau žvilgčioti, ką mes darome, kokia skanduotes pradedame ir žymiai greičiau prisijungdavo prie mūsų skandavimo. Tada visa salė „pagaudavo“ „Lie – tu – va, Lie – tu – va“ ir privertė vyrus patikėti savo jėgomis ir pakilti į lemiamą kovą.
Bičiuliai, jeigu kas skaitote šį dienoraštį ir turite bilietus kituose sektoriuose, nei pagrindinė mūsų grupė – jūs šaunuoliai, mes jus puikiai girdime! O jei girdime mes – vyrai aikštelėje girdi dar geriau. Žiūrėkite į mus kiekvienos mūsiškių atakos pradžioje, įsiklausykite ir prisijunkite visais savo balsais! Svarbi kiekviena atakos sekundė!
Na, ir liko paskutinės rungtynės grupėje su Bosnijos ir Hercegovinos komanda, kuri pasižymi narsumu ir energija, o jų sirgaliai, kaip jau ir minėjau, yra triukšmingiausi ir jų ryt gali būti labai daug. Kai kam pasirodys, kad rytojaus rungtynės Lietuvai nelabai ką lemia, tačiau jos tikrai bus itin svarbios ir kovingos, nes Bosnijos ir Hercegovinos vyrai nesėkmės atveju važiuotų namo... Turime truputį laiko pailsėti, pasiruošti ir, kaip pasakė vienas žymus Holyvudo aktorius, „aštriadančiai lietuviai kils į kovą...“ Su bosnių sirgalių armija!
