Praėjęs savaitgalis Krekenavos gyventojui Dovydui Barauskui, ko gero, bus vienas įsimintiniausių. Ir visai ne dėl to, jog šeštadienį siautė seniai beregėta gamtos stichija. Vaikinas kitą dieną po vėjo šėlsmo, kai namie vis dar nebuvo atsiradusi elektra, nusprendė laiką praleisti žvejodamas.
Į rankas pasiėmęs spiningą bei guminukų komplektą vaikinas patraukė Nevėžio upės link. Pradėjęs žvejoti, Dovydas pakrante nukeliavo apie penkis kilometrus. Kai niekas nekibo ir nerezultatyvi žvejyba pradėjo pabosti, jaunuolis prisiminė, kad čia pat, už poros kilometrų, yra vieta, kur, kaip kalba žvejai, buriuojasi lydekos.
Dovydas, kuris meškerę į rankas paėmė būdamas septynerių, atrado žvejų išgirtą vietą, ir užsidėjęs guminuką pradėjo vilioti lydekas. Ilgai laukti neteko, ir jau po kelių akimirkų jaunuolis grūmėsi su kažkuo galingu, susiviliojusiu jo pasiūlytu masalu.
Kaip pasakojo Dovydas Barauskas, kovoti su lydeka teko maždaug 10-15 minučių ir galiausiai jaunuolis džiaugėsi ant kranto paguldęs didžiausią savo gyvenimo laimikį. Iki šiol Dovydas galėjo pasigirti septynių kilogramų karpiu. Grįžęs namo vaikinas lydeką pasvėrė ir išmatavo jos ilgį. Svarstyklės parodė trylika kilogramų, o liniuotės padala žymėjo, kad žuvies ilgis nuo galvos iki uodegos siekia 115 centimetrų.
Po dviejų dienų Dovydas sugrįžo į savo žvejybos vietą ir jau antru metimu vėl į krantą traukė lydeką. Tiesa, laimikis šį kartą kiek kuklesnis. Žuvis svėrė dešimteriopai mažiau nei pagauta savaitgalį. Vaikinas sako, kad į šią vietą žvejoti dar sugrįš ir sieks dar vieno asmeninio žvejybos rekordo.