Jam išėjus, atėjo būrininkas – būrio vado pavaduotojas – oficialiai tai vadinama laikinai einantis būrio vado pareigas, bet tas laikinai truko visą 9 mėn. tarnybą. Jis parodė kaip, jo manymų, reikia kloti lovą ir gavome visas dešimt minučių per kurias niekas nespėjo, nes čia pasirodo prasideda pirmoji komandinė užduotis po du žmones prie vienos lovos ir laikas mažėja iki 5 minučių.
Būrininko nurodymais reikėjo palikti A4 lapą atitinkantį tarpą tarp lovos galo ir paklodės, kitam vadui tai užkliuvo ir jis liepė tarpą sumažinti, paskui atėjo – „Seniai“ (šauktiniai, kurie tuo metu jau buvo 7 tarnybos mėnesyje). Jie prasuko dar vieną lovos klojimo tutorialą – aišku, tuo viskas nepasibaigė, nes kaip kokioje komedijoje atėjo dar keli lovos klojimu nepatenkinti ekspertai ir davė velnių, kaip tai reikia atlikti – vėliau grįžo būrininkas su klausimų – kas čia?
Galiausiai sutvarkius lovas taip, kad visi buvo beveik patenkinti, atėjo kita dalis, spintelės. Buvo atneštas jų įrengimo pavyzdys, kaip turi kur būti. Kol visos įrangos dar negavome, ten vietos atrodė daug. Bet jai atsiradus jau nelabai. Spintelėse gali būti viskas, tik ne maistas, nes jo laikyti neleidžiama. Kažkada buvo paminėta to priežastis, kad batalionas tiesiog neturi šaldytuvų šauktiniams ir tai, kad reikia valgyti nurodytu laiku.
Kitas dalykas yra ryšio priemonės – telefonai, rageliai – jie, būrininko žodžiais, turi būti išjungti nuo 8-17 valandos, tai yra iki laisvo laiko. Pirmas mėnesis buvo toks metas, kai ne taip stipriai žiūrėjo į šį reikalą, gaila tik, kad neturiu vaizdų iš to laikotarpio, nes tuo metu keičiau telefoną.
Manau pravartu žinoti dvi komandas „ramiai“ ir „laisvai“, kurios bus naudojamos visą tarnybos laiką, komanda ramiai yra naudojamą atiduodant pagarbą, į kambarį įėjus vadui, vakarinio patikrinimo metu ir nuleidžiant vėliavas. Rankos prieš šonų, kojos suglaustos ir paliktas kerzo dydžio tarpas, jeigu reikės pasisukti į vieną ar kitą pusę. Komanda laisvai duodama, kai pagarba jau atiduota – rankos už nugaros, kojos plačiai.
Grįžkim prie siužeto – toliau aptarėme dienotvarkę, kuri prasidėjo nuo trečiadienio ir pirmus 5 mėnesius nesikeitė.
Grafikas
Kario diena prasideda šeštą ryto, nuo komandos bateriją kelt, mankštai ruoštis!
Mankštos prasideda 6:05.
Jos metu, priklausomai nuo vedančio, vyksta arba standartas – bėgimas du ratus, tempimo pratimai, atsispaudimai – arba fizo variantas – 8 ratai, 50 atsispaudimų ir atsilenkimų.
Mankšta mūsų daliniui baigiasi 6:25
Po jos 10 minučių skirtą kambarių susitvarkymui, tai yra dulkių išvalymui, lovos klojimui.
6:40 pusryčiai – po jų, trūkumų šalinimas.
8:00 rytinis patikrinimas – kai visas būrys išsirikiuoja koridoriuje ir vadukai apžiūri uniformas, batus, barzdas ir priklausomai nuo to, liepia eiti į lauką ar į prausyklą pašalinti trūkumų.
8:05 Nuveda į klasę, kurioje gauname A4 sąsiuvinį ir tušinuką – pasirodo, kariuomenėje reikia ir mokytis, o ne iš karto eiti prie automatų. Paskaitos vyko nuo 8:00 iki 17:00, kartais ir ilgiau, tačiau pirmas dvi valandas dauguma realiai pramiega. Aš turėjau užsiėmęs vietą paskutinėje eilėje, kur praktiškai niekas nemato, ilsėjausi ten.
11:40 prasidėjo pirmieji pietūs, prieš kuriuos gavome anketą ir buvo paprašyta mūsų įvertinti valgyklos darbą, taip pat jos vedėja paklausė, ar yra vegetarų, aš pakėliau ranką. Ji paklausė, kokio lygio vegetaras esu, tiems, kas nežino, pats žemiausias, jog nevalgau tik mėsos ir žuvies.
Dabar mes galime pereiti prie šio teksto temos ką kariuomenėje valgo vegetarai, nors tai priklauso nuo vietos, laiko ir panašiai, bet didžiąją dalį laiko 50/50 pasirinkimas tarp blynų ir ryžių, kitas dalykas – skiriasi ir porcijų dydis, kurio būrio draugai pavydėjo. Jų dydis, palyginus su kitais, buvo poniškas. Aišku, be blynų ir ryžių yra ir kitų patiekalų. Vienu metu pajuokavau, kad mėgstu makaronus iš pakelio ir tai buvo pridėta į meniu.
Pratybų metu situacija truputį sunkesnė, nes Lietuvos kariuomenė turi 10 skirtingų sauso davinio variantų, bet nei vieno, skirto vegetarams, o kokias tai problemas sukelia, papasakosiu vėliau. Kiekvienam valgymui suteikiamas pusvalandis, tačiau valgyti reikalaujama greitai, dauguma baigia per 15 ir mažiau minučių.
Po pietų, 10 minučių viską suvirškinti. O po jų – į klasę
Per pačias pirmas dienas klasėje mūsų pasveikinti pasirinkus tarnybą atėjo Aviacijos Bazės vadas, tuo metu pulkininkas leitenantas Antanas Matutis ir keli kiti aukšto rango karininkai. Jis dėjo tokią motyvacinę kalbą, jog pasirinkome tinkamą kelią ir turime būti pavyzdys kitiems. Toliau vyko fotosesija, po kurios gavome kario pažymėjimus, be kurių negalima nei įeiti, nei išeiti iš kareivinių. Paskui atėjo dvi merginos – su blankais, kuriuos reikėjo užpildyti. Ten reikėjo įvesti savo banko sąskaitą, „Sodros“ duomenis ir kitą svarbią informacija, kad gautume valstybės pašalpą. Taip pat buvo dar vienas blankas nurodyti kraujo grupę – žetoniukams, kurių taip ir negavom tarnybos metu.
Paskui po vieną ėjome pas psichologę vyr. leitenantę. Pas ją reikėjo atsakyti į standartu tapusius klausimus – ar nori tarnauti, ar galvojai apie savižudybę, kaip sutari su kitais kariais, taip pat reikėjo parodyti rankas ar niekur nesipjausčiau.
Viskas baigėsi apie 17 val., kada prasideda laisvas laikas. Jo metu galima naudotis telefonais, skambinti draugams, pažįstamiems.
17:40 prasideda vakarienė ir po jos toliau laisvas laikas. OGB taip pat turi kelis poilsio kambarius, kuriame galima pažiūrėti televizorių ar pasinaudoti ribotu internetu.
20:50 Pasiruošimas vakariniam patikrinimui.
21:00 Prie vėliavų lauke – vyksta vakarinis patikrinimas, išvardinamos karių pavardės, kariai išgirdę savo pavardę atsiliepia „Aš“, nuleidžiamos vėliavos, atiduodama pagarba ir čia labai svarbus dalykas, jeigu prieš rikiuotę stovi PKT karys, skyriaus būrio vadas ar iš grupės išrinktas vyresnysis atiduoda tai jis atiduoda pagarba, o rikiuotė stovi „ramiai“, po nuleidimo kaip ir baigiasi laisvas laikas, tai priklauso nuo atsakingo – pasiruošiama miegui.
21:05 Prasideda smagioji dalis, kai turi spėti nusiprausti per 30 minučių, prieš 100+ aukšte esančiu žmonių ir 2 prausyklas.
21:35 Prasideda higieninis patikrinimas, kai visus su glaudėmis ar šortukais prie sienos išrikiuoja ir reikia rodyti nagučius, kojas budėtojui ar kitam atsakingam asmeniui. Šio veiksmo nebereikėjo atlikti po baziako.
22:00 Baterija miegas – pirmosiomis dienomis buvo gan sunku priprasti prie miego 22 val.
Ketvirtadienis buvo skiepų diena, kurios metu gavome skiepus nuo gripo, erkinio encefalito ir meningokoko.
Fizo
Penktadienis buvo Fizo diena, arba kario fizinės ištvermės testo diena, kai atvažiavo instruktoriai iš Ruklos. Kiekvienas karys gavo po numerį, kuris turėjo būti matomas visą laiką ir iš pradžių vyko step ir rufjė testas, kur reikia užlipti ir nulipti nuo kaladėlės pagal ritmą, paskui tikrinamas širdies atsistatymas. Tada eina trys fizo užduotys – atsispaudimai, atsilenkimai, 3 km bėgimas.
Mano rezultatas kaip visiškai nesportavusio ir fizinio darbo nedirbusio žmogaus – 64/300 tai yra 1 atsispaudimas – 20 atsilenkimų – 3 km per 16 minučių. Po tų trijų kilų man jau ragas buvo. Jeigu reikia nuorodos į geimingą, tai šią video seriją pasakoja ne Mathew Baker, o Kevin Leggett, kaip ir minėtas veikėjas, aš irgi buvau skyriaus ryšininkas, kaip bebūtų keista. Iš viso būrio pirmąjį fizo išlaikė 6 žmonės. Išlaikymui reikėjo surinkti 180 taškų arba po 60 taškų iš visų trijų, jei bent vienas mažesnis už 60, testas neišlaikytas – fizo reikalingas norint stotį į profesinę karo tarnybą.
Vietinė „chebra“
Mūsų dalinys nebuvo pats didžiausias, jį sudarė mažiau nei 30 vyrų ir tik keturi skyriai, merginų pas mus nebuvo. Dalinio pavadinimas – Aviacijos Bazės Apsaugos Grandis, logotipas, kurį matote, nėra oficialus, o kurtas kartu tarnavusio šauktinio apie penktąjį šaukimo mėnesį. Po mūsų šaukimo pasikeitė pavadinimas į apsaugos grandies eskadrilę/apsaugos eskadrilę. Mūsų dalinio funkcija buvo saugoti Šiaulių aviacijos bazę ir joje esančius lėktuvus, kitais žodžiais, dirbti apsauginiais. Tačiau apsaugos nevykdėme iki paskutinio mėnesio, iki to momento, kai vyko Aviacijos šventė.
Man teko garbė gyventi su visais skyriais, nes pradžioje, per klaidą, kurių šioje tarnyboje daug, nes pirmas šaukimas, buvau priskirtas prie pirmo skyriaus ir praleidau visus du mėnesius būdamas ne savo skyriuje ir ne savo kambaryje – dėl spausdinimo klaidos. Tad šiame epizode kalbėsiu apie veikėjus, su kuriais gyvenau pirmus du mėnesius. Didžioji dalis būrio, su kuriais tarnavau, kilę iš Šiaulių, dauguma, kaip ir aš, pietinio rajono.
Kartu su manimi iš pradžių gyveno tokie įdomūs veikėjai kaip Kileris, Hitmenas/Šurikas, Senis, Terminatorius, Mažylis, Stoneris, Svirdulys, Mamutas, Šoninė ir kiti. Iš tokių pravardžių gali susidaryti įspūdis, kad tai buvo kambarys, pilnas kiečiausių ir įdomiausių močkrušių, tokių buvo visas būrys, jeigu atvirai.
Su kambariokais iš pradžių sutarėme gerai, žmonės pakankamai draugiški, nebuvo jokių muštynių ar kitokių konfliktų. Be to, aš buvau tas žmogus, kuris aprūpindavo visus filmais, naujausiais serialais ir neribotu internetu. Chebra nestumdavo, bent jau prie akių, apie buvimą vegetaru. Tas užkliuvo tik būrininkui, kuris dar klausė ar neperėjau į alternatyvią orientaciją. Jam buvo tikrai įdomu, bet mano atsakymas – ne.
Kalbant apie merginas ir kariuomenę
Jos egzistuoja, bet tuo pačiu – jų skaičius mažesnis nei elektronikos inžinerijos studijose, kurioms atidaviau dalį savo gyvenimo. Viename pastate, kuriame gyveno keli šimtai šauktinių, merginų buvo vos 5. Merginos į kariuomenę vaizdo kūrimo metu nėra šaukiamos, jos gali ateiti savanoriškai, jeigu praeina medicininį patikrinimą. Mano asmenine nuomone, šaukiamos turėtų būti ir merginos, nes esame maža šalis ir tarnybą turėtų būti bendras visų piliečių reikalas. Jeigu mes norime lygiuotis į Norvegiją, Švediją ar Izraelį. Kitas dalykas, kurį pasakysiu, kad merginos gyvena atskiruose kambariuose ir savo būrio draugus sutinka per laisvą laiką ir paskaitas.
Kalbos kultūra
Kariai vartoją kitokį žodyną nei normalus žmonės. Mano buvusi lietuvių kalbos mokytoja išbartų už svetimybių, nuteiktinų barbarizmų naudojimą, ir kad lengviau būtų suprasti ateities epizodus, aš pateiksiu vertimą dažniausiai naudojamiems žodžiams:
Zaliotas – užskridimas, praskridimas, prisidirbimas – prisidirbti kariuomenėje gan lengva, tokį užsidirbau pačią pirmąją dieną už kepurę patalpoje ir rankas kišenėje.
Kubrikas – kiek aš žinau, tai nėra nuoroda į amerikiečių režisierių Stanley Kubriką, dėl man nežinomos priežasties taip yra vadinami kambariai, kuriuose gyvena kariai.
Placas – aikštė, kuria žygiuoja kariai.
Boicai – kariai, taip vadai vadina šauktinius.
Webbingas – Liemenė – ekipuotės dalis, į kurią dedamos dėtuvės.
Bronižiletas/ Bronikas/ kai kurie taria kaip Brauningas – Šarvinė liemenė – ją teko naudoti vieną kartą per visą tarnybą ir tai už telefono naudojimą.
Tuos, kurie galvoja, kad kariai be šių žodžių kalba gražią lietuvių kalba, turėsiu nuvilti. Zero filmai + redirected viso labo trunka 7 val., čia jūs žodžių kombinacijas girdėsite visus 9 mėnesius. Atrodo, kad vadams ir kitiems PKT, tai yra kasdienėje kalboje vartojami žodžiai – taip ir yra. Tiesa daugiausia keikiasi senesnė PKT karta.
Priesaika
Iki priesaikos davimo šauktiniai yra kareivinių režime, tai reiškia, kad niekur jie nevažiuoja, kol neduoda priesaikos. Prieš ją vyksta pasiruošimas, kurio metu kariai mokosi žygiuoti, judėti vora, pasisukti reikiamu momentu, atiduoti pagarbą.
Mūsų priesaika vyko Kaune, Karinio oro pajėgų 100-mečio paminėjimui, Lietuvos kariuomenės dieną lapkričio 23-ą, prie Kauno pilies. Deja, mano grupės vaizdai ne geriausios kokybės. Bet priesaikos žodžiai visur vienodi
„Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu:
ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,
negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,
sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus,
saugoti visas man patikėtas paslaptis;
pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys“
yra paskutinė eilutė, kurios galima ir nesakyti:
Tepadeda man dievas.
Kadangi nesu tikintis ir nemėgstu meluoti pats sau, šią eilutę praleidau. Po priesaikos kariai gauną laipsnį. Kalbant apie juos, iš pradžių visi šauktiniai yra laikinieji jaunieji eiliniai, po priesaikos jie tampa jaunesniaisiais eiliniais, o aukščiausias rangas, kurį galima pasiekti šaukimo metu, tai du stulpeliai – Eilinis. Su Eilinio laipsniu taip pat galima ateiti į šauktinius iš KASP (krašto apsaugos savanorių). Rangas svarbos turi, jeigu žiūrime į tolesnę profesinę karo tarnybą, kurioje skirtumas tarp laipsnių sudaro apie 100 eurų. Aš manau skirtumas tarp 900 ir 1000 yra svarbus. Bet jeigu siekiate tik praeiti tarnybą, tai svarbos neturi.
Grįžus į kareivines iš Kauno, mums buvo parodytas auksinis dalykas, kurio iki tol nematėme – Lapelis.
Įsivaizduokite, kiek džiaugsmo po trijų savaičių kareivinėse gali suteikti Lapelis, ant kurio parašytos valandos ir laikas iki kurio reikia grįžti, kitoje pusėje vadų numeriai, kad nutikus nelaimėj ar sėdint areštinėje, kažkas susisiektų.