Nors atostogų metu gyvenamoji vieta jaunimui nėra pats svarbiausias akcentas ir esu mačiusi ir gyvenusi įvairiomis sąlygomis, bet šį kartą tai ypatingai sužadino neigiamas emocijas.
Kadangi mes nebuvome iš anksto susiradę nakvynės vietos, o ir nelabai buvo iš ko rinktis, nusprendėm negaišti pusės dienos beieškant geriausio varianto, o apsistoti siūlomoje poilsiavietėje. Vos į ją atvykus, mūsų natūralias šypsenas pakeitė sunkiai apibūdinamos nuostabos ir sumišimo mimikos. Sukrypę nameliai atšokusiomis lentomis ir nusilupusiais dažais tikrai nekvietė ten praleisti atostogų. Tačiau vien smalsumo vedami, norėjome užeiti į vidų ir pamatyti, už ką savininkas ima 50 Lt už naktį mokestį.
Priėję prie namelio durų ir žiūrėdami kur dedame kojas (nes prieangio grindys buvo įlūžusios, įlinkusios ir visaip kitaip deformuotos), atrakinome pakabintą spyną, kuri, beje, vos laikėsi ant kelių varžtų. Atidarėme girgždančias duris ir žengėme į vidų. Nors buvo vidudienis ir saulė skaisčiai švietė, atrodė, kad saulės spinduliai prasilenkia su nameliu. Viduje tvyrojo prieblanda. Greitai pamatėme, dėl ko. Iš keturių siaurų langų buvo likę vos du, nes kiti du buvo kažkada išdaužti ir dabar tiesiog užkalti plokštėmis, o išdužę stiklai palikti tiesiog kaboti lango rėme.
Negana to, palubėje kabojo vienišas laidas, tarsi nuoroda į tai, kad kažkada, geresniais laikais, čia būta elektros. Dabar elektros lemputę belieka tik įsivaizduoti. Nužvelgus laidą, akys toliau nukrypo namelio lubomis. Mano dėmesį patraukė abejose namelio pusėse virš langų esančios ertmės. Pasilipau ant suoliuko ir negaliu pasakyt, kad likau nustebinta. Akis badė krūvos šiukšlių: nuorūkos, alkoholinių gėrimų tara, sutrūniję laikraščiai ir t.t. Pasijutau lyg apsistojusi „bomžų“ landynėje.
Net ir namelio vidinis užraktas derėjo prie bendros stilistikos. Naktį namelį gali užrakinti kabliu, o jei nesijauti pakankamai saugus - apsivyniok spyną laidu. Tiesiog juokas per ašaras. Bet nei mums, nei šalimais gyvenusiems tai nepasirodė labai linksma. Mes, pamatę savo būstą, paprašėme, kad draugai atvežtų palapinę, na o gretimam namelyje naktį dar ilgai girdėjosi merginos raudojimas: „Kur tu mane atvežei? Aš nenoriu čia būti. Noriu eiti iš čia“...
Tiesa, mes paklausėme šeimininko, kodėl nameliai tokios prastos būklės ir kodėl jų netvarko. Bet sulaukėme tik pašaipaus juoko ir klausimo: „O kas jiems negerai? Kam juos tvarkyti, jei ir taip nuomojas?“.
Gaila, kai toks žmonių mentalitetas. Turbūt dar daug laiko turi praeiti, kad viskas pasikeistų į gerą ir nebūtų gėda dėl mūsų kurorto. Na, o kol tokie poilsiaviečių savininkai kaip šis ir toliau išdidžiai važinės motoroleriu po savo teritoriją ir stebės, kad tik neliktų koks žmogelis nesusimokėjęs už suteiktas nakvynės paslaugas, aš atostogausiu kitose vietose.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!