Antrąją „Kadagio“ laidą galima būtų apibūdinti keliais žodžiais – vieni pradeda atrasti, ko ieškojo, o kiti metė kelią dėl takelio. Kita vertus, kaip pasakė vienas iš tautinių šokių kovų teisėjų: „Jūs esate šviesiame kelyje, o jūsų ieškojimai gali būti ir tokie“.

Mano nuomone, antroje „Kadagio“ laidoje geriausiai pasirodė tie, kurie jau pirmąją laidą pasirinko būti savimi ir daryti tai ką geriausiai moka – šokti! Šokti taip, kad abejingų neliktų. „Perla“ iš Nemenčinės ir braliukai latviai dar kartą parodė, ko trūksta visiems kitiems likusiems kolektyvams – nebijoti būti savimi, šokti, lyg tai būtų tavo paskutinis šokis.

Šįkart būtina pagirti „Nemuno“ ir „Sietuvos“ ansambliečius. Antrojoje laidoje „modernaus“ tautinio meno paieškos nebuvo skausmingos. Žiūrovai kolektyvų pasirodymus pastebėjo ir įvertino. Kita vertus, nereikėtų sustoti, abiem kolektyvams reikėtų dar paieškoti dermės tarp kūrinių aranžuočių, choreografijos ir įvaizdžio. Jeigu to nebus, „modernaus“ tautinio meno samprata taps labai primityvi – imu tai ką jau moku, pridedu šiuolaikinio skambesio arba palieku kažką panašaus į tautinį drabužį, o visa kita – pagal nuotaiką.

„Ave Vita“, kuri pirmojoje laidoje buvo tikras gaivaus oro gurkšnis kelyje link „modernaus“ tautinio šokio, šįkart nutarė pailsėti. „Šiaudai be grūdų“ – puiki Vidmanto Mačiulskio choreografija, bet to nepakanka. Mintyse vis iškyla pirmojoje „Kadagio“ atliktas šokis – buvo beveik tobula: muzika, choreografija, įvaizdis. Taip, tai kol kas buvo geriausiai paraiška „modernaus“ tautinio šokio beieškant. Tęskit tai!

Vilniaus universiteto tautinių šokių ansamblis, mano nuomone, žengė žingsnį atgal. Tai ką matėme antroje laidoje – daug kartų matyta įvairiose scenose. Televizijai reikia daugiau, o jeigu norima atrasti „modernumo“ – dar daugiau. Tas pats tiktų ir „Vingio“ ansambliui – „eilinė“ agotėlė – jūs tikrai galite geriau!

Vilniaus ir Panevėžio „Pynymėliai“ sukėlė dvejopus jausmus. Reikėtų sutikti, kad Vilniaus „Pynymėlis“ antroje laidoje išbandė kažką naujo, nebuvo taip banalu ir pigu kaip pirmoje laidoje. Klausimas – ar jų pasirodyme buvo galima atrasti tautinio šokio? O kaip dėl „modernaus“ tautinio šokio? Vargu bau. Panašiai atrodė ir Panevėžio „Pynymėlio“ pasirodymas, tik čia tautinio šokio motyvų tikrai nepritrūko. Ko trūko? Pasirodymo idėjos ir tos magijos – modernumo.

Antroje „Kadagio“ laidoje paskutinį savo pasirodymą atliko Naujosios Akmenės kolektyvas „Alsa“. Reikia pripažinti, kad kolektyvas padarė tai, ką galėjo geriausiai padaryti. Deja, laidos koncepcija ir nerašytas scenarijus pranašavo labai ankstyvą „Alsos“ atsisveikinimą su projektu. Turim padėkoti jiems už pastangas puoselėjant tautinį meną. Ir nieko tokio kad tai buvo „nemodernu“, nešiuolaikiška. Svarbiausia, kad tai buvo tikra ir iš širdies!

„Perla“ ir braliukai latviai tai jau ne kartą įrodė. Tikiu, kad jie tai tęs ir kitose „Kadagio“ laidose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis? Galbūt turite visai kitokią nuomonę? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: