Kaip rašo Kęstutis, kyla keletas klausimų dėl automobilių taršos mokesčio.
Ar taršus automobilis, stovėdamas garaže ir per metus nuvažiuojantis 1500-2000 km (į bažnyčią, turgų, palaistyti gėlių kapuose ir t.t.) teršia daugiau, nei mažiau taršus automobilis, nuvažiuojantis 30000-40000 ir dar daugiau kilometrų per metus?
Juk taršos mokestis priklauso, kiek automobilis išmeta anglies dvideginio nuvažiuodamas vieną kilometrą (g/km), o išmesto pro automobilio išmetimo angą anglies dvideginio kiekis tiesiogiai proporcingai priklauso nuo sudeginto degalų kiekio.
Taigi pensininkas, o ir žmogus, besirūpinantis taršos mažinimu, važinėdamas lėtai ir taupydamas degalus mokės tiek pat, kaip ir jaunimas, kuris laksto ir „gazą“ spaudžia iki „dugno“ bei tokiu pačiu automobiliu nuvažiuoja gerokai daugiau kilometrų ir sudegina daugiau degalų.
Ar ne geriau būtų prie 1 litro degalų pridėti nustatytą taršos mokestį, kurį degalinės apskaičiuotų pagal parduoto degalų kiekį ir pervestų į taršos mažinimo fondą (viešbučiai taip daro su „pagalvės mokesčiu“)?
Tokiu atveju būtų taip, kad kas daugiau teršia (nesvarbu ar taršiu automobiliu ar netaršiu), tas daugiau ir moka!
Tai tikrai ne akcizas, kurį moka degalų gamintojas ir kuris įeina į degalų kainą. Taršos mokestis vienam litrui degalų turėtų būti nustatomas įstatymu, kad vyriausybė negalėtų jo kaitalioti priklausomai nuo rinkos sąlygų ar šalies ekonominės būklės.
Kad žmonės rinktųsi mažiau taršius automobilius, tai automobilio registravimo metu galėtų mokėti taršos mokestį, priklausomą nuo automobilio konstrukcijos, degalų rūšies, teorinio degalų sunaudojimo ltr./km ir kitų automobilio ypatybių.
