Įėjus į rūmus pasitinka eilė prie rūbinės. Norint kur nors praeiti, taip pat dažnai tenka laukti eilėje. Laukti laiko neturėjau - skubėjau prie Beatos Nicholson stendo. Ten ji pati bendravo su gerbėjais bei dalino autografus. Prieš kelias dienas buvo mano mamos gimtadienis ir, kadangi ji tiesiog dievina gaminti, nusprendžiau, kad pati tinkamiausia dovana jai bus B. Nicholson knyga su autografu.
Atėjusi prie stendo pamačiau tokį būrį žmonių, kad beveik nesimatė stendo, tik didžiulis užrašas virš galvų „Beatos virtuvė“. Na, pagalvojau, bus tikras iššūkis gauti autografą. Priėjusi stojau į padriką eilę, kuri po truputi judėjo. Čia pat galėjai įsigyti Beatos knygų ir jos garsiojo karšto šokolado, o stende besisukiojanti miela, maža mergaitė, Beatos dukra, šypsodamasi atiduodavo grąžą.
Pasiekusi stalelį sėdau į dailų fotelį ir paprašiau sveikinimo mamai. Beata su šypsena pasirašė ir palinkėjo geros dienos. Visi stovintys prie jos stendo žiūrėjo į ją kupinu susižavėjimo žvilgsniu, o Beata šypsojosi ir su visais mielai bendravo.
Turėdama knygą rankose ir savo dienotvarkėj pasižymėjus vieną atliktą darbą nusprendžiau nueiti į „Gyvąją biblioteką“. Apie ją jau teko skaityti internete, todėl nekantravau pamatyti savomis akimis.
„Gyvoji biblioteka“ yra Nacionalinio socialinės integracijos instituto vykdoma programa. Gyvosios knygos - žmonės iš pažeidžiamų socialinių grupių. Skaitymas - nuoširdus pokalbis. Pažinimas - supratimas ir stereotipų laužymas. Skaitytojas gali pasirinkti pašnekovą, užduoti jam rūpimus klausimus ir išgirsti atsakymus. Projekto tikslas yra laužyti stereotipus, skatinti savitarpio supratimą.
Vos pakilus laiptais į antrą aukštą mane pasitiko besišypsantys bibliotekininkai ir pasiūlė peržvelgti siūlomų knygų katalogą. Galima buvo rinktis iš nemažo sąrašo, taip pat prie kiekvienos „knygos” buvo parašyti stereotipai, kurie dažniausiai lydi šiuos žmones.
Išsirinkau veganę, stereotipai apie ją buvo: išsiblaškiusi, negeria ir nerūko, myli gyvūnus ir priklauso žaliesiems, valgo vien lapus, rūpinasi aplinkosaugos ir pasaulio gelbėjimu, suvalgęs mėsos pasijaustų žudiku, teisia mėsėdžius. Pasakiau savo pasirinkimą bibliotekininkui ir gavau skaitytojo kortelę bei buvau palydėta į susitikimą su savo „knyga”.
Išties buvo labai įdomu pabendrauti su vegane, kadangi asmeniškai nepažįstu nei vienos. Ji noriai atsakė į man rūpimus klausimus ir mes draugiškai pasišnekučiavome. Po pusvalandžio turėjau grąžinti „knygą”, tačiau man taip patiko, kad iškart nuskubėjau pasiimti kitos. Šįkart išsirinkau feministę.
Apie ją susiformavusi tokia nuomonė, kad nekenčia vyrų, grubi, arogantiška, neskuta kojų, stačiokė, valdinga, visada pikta, nenori turėti šeimos. Tai išties gan plačiai visuomenėje paplitę stereotipai ir buvo labai smalsu pabendrauti su feministe.
Ir jūs įsivaizduokite mano nuostabą, kai mane atvedė ne prie feministės, o prie feministo! Tai buvo smūgis išankstinei nuomonei. Per viską pokalbį jaučiausi priblokšta ir supratau tikrąją šio projekto vertę. Buvo taip jauku šnekučiuotis sėdint ant sėdmaišių, tačiau atėjo laikas grąžinti „knygą”. Iš bibliotekos išėjau pakylėta ir nemažai išmokusi.
Visuose Parodų rūmuose buvo tiek daug žmonių, jog nusprendžiau vykti namo ir kai ėjau pro vartus, prie kasų driekėsi dar ilgesnės eilės, o žmonės su automobiliais vis ieškojo vietos, kur palikti automobilį.