Šiandien tarp tokių išduotųjų Mopsas. Sveikas, 2-jų metų patinėlis, kasdien laukiantis sugrįžtančių šeimininkų, nes jis tiesiog atsisako patikėti, kad jie niekad nebeįeis pro vartelius. Šalia jo kantriai laukia Bestas – šešerių metų spanielis su kilmės dokumentais. Vilkšunio mišrūnė Džekė. Ir dar daugelis kitų „SOS gyvūnai“ prieglaudos Vilniuje gyventojų.
Augintinio išsivežimas kartu pareikalauja papildomų išlaidų, bet dar labiau kruopštaus išankstinio planavimo, tad DELFI skaitytojų dėmesiui, keletas patarimų, ką būtina žinoti ne tik iškeliaujantiems, bet ir keliaujantiems gyvūnų mylėtojams.
1. Reikalavimai augintinių įsivežimui ypač sugriežtinti lietuvių pamėgtose kryptyse – Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje. Kelionei reikėtų pradėti ruoštis bent prieš 7 mėn. iki išvykimo. Be būtinų skiepų, mikročipo, gyvūno paso, augintiniui būtina atlikti kraujo tyrimą, kuris įsigalioja tik po 6 mėn. ir tik tada galima išvykti iš Lietuvos.
2. Šiek tiek mažiau griežti skandinavai (Norvegija, Švedija) – be privalomųjų skiepų, mikročipo, gyvūno paso, būtina suduoti vaistus nuo echinokokozės bei atlikti kraujo tyrimą. Kelionei reiktų pradėti ruoštis prieš 4-5 mėn.
3. Kitose ES šalyse reikalavimai ne tokie griežti, tačiau bendri reikalavimai nurodo, kad gyvūnas turi būti paskiepytas, turėti mikročipą bei gyvūno pasą. Vis dėlto būna papildomų sąlygų (pvz., suomiai neleidžia įsivežti jaunesnių nei 3 mėn. šuniukų), todėl patartina bent prieš 5 mėn. atsakingai pasidomėti tos šalies įstatymais ir reikalavimais. O pasimetusiems reikalavimų sąrašuose visada pagelbės veterinarijos klinikų darbuotojai.
4. Suplanuokite, kokią transporto priemonę pasirinksite kelionės metu. Deja, Lietuvoje situaciją apsunkina tai, kad lyderiaujantis pigiųjų skrydžių operatorius apskritai neleidžia transportuoti gyvūnų. Tačiau, kiti operatoriai, priklausomai nuo šuns dydžio, už nedidelį mokestį patalpina jį į lėktuvo saloną arba šuo vežamas atskirai bagažo skyriuje.
