Šiandien, kaip ir įprasta, užsukau pas draugę atsigerti kavos, turėjome kartu išeiti į miestą. Tada ji telefonu sulaukė skambučio. Iš pradžių, kiek iš pokalbio supratau, skambino kažkoks banko darbuotojas. Prisistatė Andriumi Radzevičiumi, iš Saugos prevencijos skyriaus, į draugę kreipėsi vardu ir pavarde.
Viso pokalbio negirdėjau, tik vėliau draugė įjungė garsiakalbį, kad girdėčiau, ką jis kalba. Žodžiu, jis sakėsi esąs iš „Swedbank“, ir neva pamatė, kad bandyta įsibrauti į jos elektroninės bankininkystės paskyrą, bandyta daryti pavedimus ir pan. Jie čia greitai sureagavo, iš karto skubėjo skambinti klientei ir įspėti, kad reikia blokuoti viską ir pan. Prašė prisijungimo kodo prie elektroninės bankininkystės, paskui taip gudriai pokalbį pasuko, kad draugė jam net ir slaptažodį pasakė, tada perėjo prie kodų kortelės, neva reikia visų kodų, esančių kodų kortelėje, kad galėtų užblokuoti sąskaita ir pan. Draugė ir pradėjo man sakyti kodus, aš klausiau ir pamąsčiau, kad gali būti afera čia, tad nuėjusi toliau paskambinau į „Swedbank“ numeriu 1884, ir pasiteiravau, ar toks darbuotojas pas juos dirba. Tuo metu draugė dar kalbėjo su sukčiumi.
Banko darbuotoja man pasakė, kad banko darbuotojai niekada neprašo jokių slaptažodžių, o ypač pakartoti visų kortelės kodų. Tada ir supratau, kad ją apgaudinėja, tačiau spėjome užblokuoti jos sąskaita, todėl sukčiams nepavyko padaryti žalos. Reiktų žmonėms dar kartą paviešinti informaciją apie sukčius, jų taktiką, kad kiti žmonės neapsigautų, susidūrę su tokia situacija.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI situaciją pakomentavo „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius:
„Tai yra klasikinis sukčiavimo atvejis, kai apsimetus banko ar policijos atstovu gyventojams telefonu yra pranešama apie tai, jog neva per jų sąskaitą yra plaunami pinigai, atliekamos neteisėtos operacijos arba iš sąskaitos yra grobstomos lėšos. Sukčių tikslas paprastai būna išgauti asmeninę elektroninės bankininkystės prisijungimo informaciją – naudotojo ID, slaptažodį, saugumo kodus. Turėdami tokią informaciją sukčiai gauna galimybę užvaldyti gyventojų sąskaitose esančias lėšas, nutraukti indėlių sutartis ar prisidengus svetimu identitetu sudaryti greitųjų kreditų sutartis.
Kaip suprasti, kad jums skambina sukčiai? Pagrindinė taisyklė – nei banko, nei kitų institucijų darbuotojai neskambina klientams ir neprašo atskleisti asmeninių elektroninės bankininkystės duomenų. Jei sulaukėte skambučio su tokiu prašymu, labai didelė tikimybė, kad turite reikalų su telefoniniu sukčiumi.
Ką daryti tokiu atveju? Niekada nepasiduokite psichologiniam spaudimui ir nutraukite pokalbį. Apie bandymą jus apgauti nedelsiant praneškite bankui ir policijai. Kuo daugiau žmonių praneš apie įtartinus asmenis, kurie jų prašė asmeninių duomenų, tuo efektyviau bus galima tirti tokius nusikaltimus ir mažinti jų mastą.
Pastebime, kad padidintos rizikos zonoje atsiduria tie gyventojai, kurie savo artimųjų rate nėra niekada kalbėjęsi apie telefoninius sukčius, apie žalą, kurią jie gali padaryti ir požymius, pagal kuriuos galima atpažinti potencialius apgavikus. Todėl pirmojo kontakto su apgavikais metu šie žmonės greičiausiai nebus tinkamai pasirengę psichologiškai ir gali patikėti sukčių įkalbinėjimais.
Primename, kad kiekvienas žmogus privalo saugoti savo asmens duomenis – asmens kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, sąskaitų numerius. Tai yra tarsi raktas nuo seifo, kurio nevalia niekam atiduoti. Taip pat patariame gyventojams skirti laiko ir artimųjų rate aptarti, kaip reikėtų elgtis, jei būtų sulaukta įtartinų skambučių ar laiškų, ir kodėl negalima dalintis su skambinančiais ar rašančiais nepažįstamaisiais jokia asmenine informacija. Šia tema būtina kalbėtis ir su nepilnamečiais vaikais, iš kurių sukčiai gali išvilioti pinigus ir tėvų duomenis, ir su vyresnio amžiaus artimaisiais, į kuriuos sukčiai taikosi dažniausiai. Šie paprasti veiksmai ateityje gali padėti išvengti rimtų finansinių nuostolių
„Swedbank“ duomenys rodo, kad pagal telefoninių sukčių mastą Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos valstybių. Manome, jog tai lemia keletas faktorių: aplaidus požiūris į asmeninių duomenų apsaugą, nepakankamai vertinama jų svarba ir didelis patiklumas. Todėl akivaizdu, kad policijos, bankų ir kitų institucijų įsitraukimo nepakanka – pilietinis aktyvumas bei asmeninės pastangos apsaugoti artimuosius taip pat yra labai svarbios.
Gyventojus, susidūrusius su sukčiais, raginame kuo greičiau apie incidentą pranešti policijai ir taip pat nepamiršti informuoti banko darbuotojų. Daugiau informacijos apie tai, kaip apsisaugoti nuo sukčių, galima rasti https://www.swedbank.lt/infografikas.“