Mergina pasakojo sulaukusi skambučio iš prisistačiusiu Audriumi Sabinu žmogaus, kuris teigė esąs „Swedbank“ skyriaus „Akropolyje“ darbuotojas. Jis tikino sustabdęs merginos padarytą 100 eurų perlaidą žmogui, vardu Gitana Riaubytė, pavadinimu „Sąskaitos papildymas“. Įdomu tai, kad mergina šios moters nepažįsta, taip pat tokiu pavadinimu pavedimų niekada nedaro.
Menamas banko darbuotojas nurodė merginai prisijungti prie savo internetinės bankininkystės paskyros.
„Aš tuo metu jau „googlinau“, ar jis tikrai dirba „Swedbank“, – pasakojo ji, paklaususi vyro, kuriame skyriuje jis dirba. Pasimetusiam vaikinui ji pasakė perskambinsianti vėliau, nes neva nebuvo prie kompiuterio.
„Susiskambinau su „Akropolio“ „Swedbank“, joks ten Audrius Sabinas nedirba. Paskambinau į (…) policiją, tai jei norėčiau pagelbėti kitiems žmonėms, turiu eiti surašyti pareiškimą, kad jei tą numerį naudos, tai jį gal ir suseks, o gal ir ne, žodžiu, kova su vėjo malūnais. Atrašiau atitinkamą žinutę (...) ir noriu jus perspėti, kad būtumėt atsargūs ir nepasiduotumėt momentinei panikai dėl jūsų pinigų“, – „Facebook“ paskyroje rašė ji.
Vėliau paskambinus banko darbuotoju prisistačiusiam vaikinui ir apsimetus policijos darbuotoju, paprašius patikslinti, kuriame Vilniaus skyriuje dirba vaikinas, merginos teigimu, jis numetė ragelį.
DELFI kreipėsi į „Swedbank“ atstovą spaudai Saulių Abraškevičių, kuris patvirtino, kad žmogus, vardu Audrius Sabinas, banke nedirba.
„Ši istorija yra klasikinis telefoninio sukčiavimo pavyzdys. Paskambinę gyventojams ar įmonėms, sukčiai taiko įprastą taktiką – prisistato policijos pareigūnais, banko ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotojais. Tada pristatoma tariama problema, jog neva per jų sąskaitą yra plaunami pinigai ar atliekamos kitos neteisėtos operacijos. Problemą sukčiai siūlo išspręsti čia ir dabar, nes tereikia padiktuoti savo prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Uoliai diktuodami prisijungimo duomenis gyventojai galvoja, jog taip padeda pareigūnams stabdyti nusikalstamas veikas, nors iš tiesų yra priešingai – jie suteikia sukčiams raktą į savo piniginę.
Laimei, šiuo konkrečiu atveju mergina nesutriko ir sukčiams nepavyko jos įtikinti atskleisti savo asmeninių e-bankininkystės duomenų. Asmuo tokiu vardu ir pavarde, kuriuo prisistatė sukčius, banke nedirba. Tačiau neretai sukčiai prisidengia ir realiai egzistuojančių pareigūnų ar darbuotojų tapatybe, ir prisistato tikrais jų vardais ir pavardėmis. Kaip elgtis tada?
Esminis patarimas yra paprastas, ir jo pamiršti nevalia – asmeniniai internetinės bankininkystės prisijungimo duomenys gali būti žinomi tik jos naudotojui ir niekam kitam. Atskleisti šiuos duomenis neturi teisės prašyti nei banko darbuotojai, nei teisėsaugos pareigūnai. Tad bet koks prašymas telefonu suteikti tokią informaciją turėtų sukelti įtarimų, ir tikėtina, kad jūs telefonu bendraujate su sukčiumi. Jei visgi nutiko taip, kad jūsų duomenys tapo žinomi tretiesiems asmenims, būtina nedelsiant apie tai pranešti bankui ir policijai. Operatyviai sureagavus galima užkirsti kelią nusikaltimui ir apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių“, – situaciją pakomentavo S. Abraškevičius.
