„Delfi“ skaitytoja Alina kreipėsi teiraudamasi dėl neįgaliųjų įdarbinimo tvarkos. Jos teigimu, padėti skirta programa turi daugiau trūkumų nei privalumų.
„Rašau jums, nes nebeliko variantų, į ką daugiau kreiptis ir kam rašyti. Užimtumo tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Seimo nariai – jiems adresuojami klausimai tiesiog atsimuša į sieną, o planuojama Užimtumo reforma, nors turi daugiau klausimų, negu loginio racionalaus pagrindimo, per Seimo koridorius šviesos greičiu stumiasi į priekį.
Nors pastaruosius metus skambiai žadama plėsti neįgaliųjų galimybes darbintis atviroje rinkoje, tačiau kad tai vyktų, kol kas nepadaryta visiškai nieko. O štai praktikoje paaiškėja, kad šalia skatinimo ir galimybių plėtimo baudžiami neįgalūs darbuotojai.
Pabandžiusieji įsidarbinti atviroje rinkoje nebegali grįžti į socialinę įmonę ar tiesiog keisti darbovietės. Neįgalieji tapo naujų darbdavių vergai – jei išeis iš subsidijuojamos vietos, nebegalės registruotis Užimtumo tarnyboje ir dėl to nebegalės darbintis socialinėje ar kitoje įmonėje subsidijuojamoje darbo vietoje. Toks asmuo taps nepatrauklus kandidatas dėl savo negalios.
Susidūrėme su konkrečia situacija, kai neįgalūs darbuotojai viliojami iš socialinių įmonių įsidarbinti kitose įmonėse subsidijuojamoje vietoje. Realybėje ne visi naujo darbdavio pažadai lieka įvykdyti ir neįgalus darbuotojas liko situacijos įkaitu – nebegali grįžti į ankstesnę darbovietę ar pakeisti darbovietės praėjus pusei metų nuo atleidimo.
Geras siekis atverti visą rinką neįgaliųjų darbininimui – subsidijuojami neįgalūs visose įmonėse. Tačiau įvestas apribojimas, kad darbuotojas įdarbintas subsidijuojamoje vietoje negali keisti darbovietės – yra ydingas ir pažeidžia jo asmens teises ir laisves. Prašėme visų skubiai taisyti šią ydingą praktiką, bet, deja, prašymai taip ir atsimušė į sieną, o įsibėgėjęs traukinys su visu greičiu skuba tolyn“, – rašė Alina.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė paaiškino, kad asmens gebėjimas susirasti kelis darbus ar juos keisti rodo, kad jam, tikėtina, nereikia valstybės pagalbos.
„Vienos iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių – įdarbinimo subsidijuojant – tikslas yra padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti, o sunkiausią negalią turintiems asmenims – sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.
Todėl negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų yra siekiama į darbo rinką integruoti tuos asmenis, kurie be valstybės pagalbos įsidarbinti negalėtų ir neturėdami reikiamų įgūdžių ar patirties negali lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje.
Pagal Užimtumo įstatymą, jei darbuotojas, įdarbintas subsidijuojant asmuo (šiuo atveju neįgalią turintis darbuotojas), nutraukia dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, jis netenka teisės į bedarbio statusą 6 mėn. nuo dalyvavimo priemonėje nutraukimo dienos, jis negali dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauti nedarbo draudimo išmokos.
Visgi ir netekęs bedarbio statuso asmuo gali registruotis Užimtumo tarnyboje, kur jam bus suteiktos konsultavimo, informavimo paslaugos, tarpininkavimas įdarbinant. Šiuo metu, jei asmeniui būtų suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, jam būtų teikiamos paslaugos, kuriomis siekiama išspręsti turimas įsidarbinimo problemas.
Užimtumo tarnyba akcentuoja, kad negalia nėra vienintelis faktorius, sąlygojantis negalią turinčio asmens konkurencingumą darbo rinkoje. Tai lemia ir kitos priežastys – turima kvalifikacija, motyvacija, darbo patirtis, sveikatos būklė ir kt. Todėl asmeniui, kurį įdarbinant buvo skiriama darbo užmokesčio subsidija, jam atsisakius dalyvauti priemonėje ir nutraukus darbo sutartį, yra taikoma sankcija.
Asmens gebėjimas susirasti vieną ar kelis darbus, juos keisti, ir dėl šios priežasties atsisakyti dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, rodo, kad jis yra konkurencingas darbo rinkoje ir gali įsidarbinti be valstybės pagalbos. Šiuo atveju be valstybės teikiamos pagalbos jis gali keisti darbo vietas ir įsidarbinti kitoje įmonėje.
Užimtumo įstatymo projekte, kuriam Seimas pritarė šių metų liepos 19 d., ir įsigalios nuo 2023 metų sausio pradžios, yra nustatyta, kad jei bedarbis, kuriam nustatytas 0-25 procentų neviršijantis darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, 6 mėnesių sankcija be galimybės registruotis bedarbio statusu jam nėra taikoma. Šia nuostata yra siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų užimtumą“, – teigė M. Jankauskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, nuostata dėl sankcijų taikymo nėra nauja.
„Siekiant, kad valstybės pagalba būtų efektyvi ir veiksminga, suteikta parama, šiuo atveju įdarbinimo subsidijuojant priemonės organizavimas, kartu nustato ir įpareigojimus priemonėje dalyvaujančiam negalią turinčiam asmeniui, kaip ir visiems kitiems asmenims, dalyvaujantiems aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – laikytis nustatytų reikalavimų – be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties, kadangi valstybės pagalba ir buvo suteikta siekiant, kad bedarbis kuo greičiau integruotųsi į darbo rinką.
Ši nuostata dėl sankcijos taikymo nėra nauja ir ji yra taikoma ne tik negalią turintiems asmenims, bet visiems įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvaujantiems asmenims (ilgalaikiai bedarbiai, vyresni kaip 45 m. bedarbiai, bedarbiai iki 29 m. ir kt.). Sankcija yra taikoma tuo atveju, kai asmuo, kurio įdarbinimui buvo suteikta valstybės pagalba, sutikęs dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, nevykdo nustatytų įsipareigojimų, t.y. be svarbių priežasčių nutraukia darbo sutartį.
Todėl atsižvelgiant į tai, asmeniui, kurio įdarbinimui buvo skiriama darbo užmokesčio subsidija, atsisakius dalyvauti priemonėje ir nutraukus darbo sutartį, yra taikoma sankcija. Taip pat pastebime, kad nutraukus dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas yra šios: darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami; Karo prievolės įstatymo nustatytų pareigų vykdymas; liga, sužalojimas, nėštumas.
Pastebime, kad negalią turinčiam darbuotojui, išėjusiam iš socialinės įmonės savo noru, sankcija nėra taikoma. Sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai asmuo, sutikęs dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje pagal Užimtumo įstatymą, savo noru dalyvavimą šioje priemonėje nutraukia be svarbių priežasčių.
Parengtame Užimtumo įstatymo projekte, kuriam Seimas pritarė 2022 m. liepos 19 d. posėdyje, yra nustatyta, kad jei bedarbis, kuriam nustatytas 0-25 procentų neviršijantis darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, 6 mėnesių sankcija be galimybės registruotis bedarbio statusu jam nėra taikoma. Šia nuostata yra siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų užimtumą.
Kartu pažymime, kad ES šalių patirtis rodo, kad žmonių su negalia įdarbinimą labiausiai skatina jiems ir darbdaviams teikiamos įdarbinimo paslaugos (pagalba), kurių plėtros ir siekiama asmenų su negalia užimtumo modelio pertvarka.
Siekiant, kad kuo daugiau negalią turinčių asmenų išliktų darbo rinkoje ar į ją integruotųsi, Užimtumo įstatymo projektu valstybės pagalba ir paslaugos nukreiptos keliauti paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso.
Visos reikiamos paslaugos ir priemonės (darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant ir kt.), asmenims su negalia reglamentuojamos Užimtumo įstatyme, tokiu būdu sukuriant asmenims su negalia vienodas sąlygas dirbti atviroje darbo rinkoje.
Užimtumo įstatymo pakeitimu bus reglamentuotos prevencines priemones, kurių dėka asmenys, dėl įvairių aplinkybių įgiję negalią, išliks darbo rinkoje dėl jiems pritaikytų darbo vietų. Atsisakant segreguotų darbo vietų, bus suteiktos platesnės galimybes asmenims su negalia nuspręsti, kur nori dirbti.
Suformuotos specifinės priemonės, leisiančios įsitraukti į darbo rinką tokias negalias turinčius asmenis kaip intelekto, psichosocialinė negalia, kurios bus pilotuojamos. Žmonėms su negalia ši reforma reiškia laisvę pasirinkti – kur besidarbintų, pagalba keliaus paskui žmogų ir jos apimtys nepriklausys nuo darbdavio statuso“, – paaiškino atstovai.
Siųskite savo istorijas ir pasakojimus pilieciai@delfi.lt
