„Gyvenu ir mokausi Paryžiuje, - rašo ji. - Lipame į laivą, plaukiantį Sena. Motorui užsivedus pasigirsta balsas: dėl teroristinių išpuolių, laivas keičia maršrutą, plauksime toliau nuo įvykio vietos, visus prašome likti laive. Teroristiniai išpuoliai? Kas vyksta, kur? Niekas nesusigaudo, dauguma tiesiog nereaguoja, pernelyg sunku taip greitai suvokti, kas vyksta.“
Mergina vardija, kad pro langus matė pralekiančius policijos ekipažus.
„Vienas automobilis, du, trys, dvidešimt, nebesuskaičiuoju... O laivas plaukia Sena, - rašo ji. - Apie pusę trijų ryto apsauginiai pradeda išleidinėti žmones. Kiekvieno klausiama, kur, kaip ir su kuo grįš. Visi sunerimę, gatvėje spiečiasi būreliai žmonių.“
Mergina pasakoja, kad taksi pavyksta sustabdyti taip pat ne iš karto, vairuotojas buvo susijaudinęs, jo balsas drebėjo.
Merginai jis pasakojo vežęs žmones nuo teroristinio išpuolio vietos, jie buvo susijaudinę ir verkė, o taksisto vadovas liepė jam nutraukti darbą ir grįžti namo, bet jis nesutiko.
„Telefone randu žinutę iš kursiokės, kuri su savo draugu buvo stadione per sprogdinimus: „Mus evakavo, jis norėjo susisprogdinti prie mūsų išėjimo. Aš šokiruota, aš nežinau, nesuprantu, kaip tai gali vykti šioje šalyje“, - laiške DELFI dėstė mergina.
