Rašau, nes jau pavargau girdėti, kokie mes, emigrantai, esame blogi: antrarūšiai juodadarbiai, nesugebantys užsidirbti Lietuvoje, o kartais net prilyginami Tėvynės išdavikams.
© Autoriaus nuotr.

Esu emigrantė, tačiau Tėvynės niekada neišdaviau. Antrarūše taip pat nesijaučiu. Gyvendama Lietuvoje apie emigraciją negalvojau: baigusi universitetą susiradau darbą ir, nors pinigų per daug niekada neturėjau, tikėjau, kad mano vieta čia, Lietuvoje. Tačiau taip jau viskas susiklostė, kad jau ketverius metus gyvenu Norvegijoje. O tokio pokyčio priežastis labai paprasta – tai meilė. Taip, taip... Esu meilės emigrantė.

Nuvykusi į Norvegiją gana greitai pradėjau dirbti valytoja. Kadangi nemokėjau norvegų kalbos, tai kažko geresnio ir negalėjau tikėtis. Tačiau norėjau... Laikas ėjo, išvalytų namų daugėjo, o manyje tyliai gyveno mintis, kad galiu daugiau, esu verta daugiau. Bet tuo metu taip ir neišdrįsau net pabandyti ką nors pakeisti. O gal tiesiog nežinojau, kaip tai padaryti... Paskui pastojau.

Manyje auganti gyvybė sustiprino atsakomybės ir saugumo poreikį, todėl ryžtas kažką keisti gyvenime dar labiau susilpnėjo. Tačiau supratimas, kad nenoriu visą gyvenimą dirbti valytoja niekur nedingo. Gimus vaikeliui, pradėjau galvoti apie jį, norėjau, kad užaugęs jis manimi didžiuotųsi. Šios mintys privertė mane susimąstyti. Jaučiausi pasiruošusi pokyčiams. Kadangi gimus vaikeliui už jį gautus pinigus pavyko sutaupyti, pradėjau galvoti apie nedidelį nuosavą verslą. Juk kaip gera, kai tau niekas nenurodinėja ką ir kada turi daryti! Prisipažinsiu, ši mintis atrodė gąsdinanti, bet kartu ir labai viliojanti. Nieko nesakiusi pažįstamiems (bijojau, kad išjuoks), pradėjau domėtis įvairiomis nedidelio verslo galimybėmis Norvegijoje ir tuo pačiu ieškojau tinkamos idėjos savo verslui.

Minčių buvo visokių: nuo grožio salono iki prekybos kioskelio, tačiau to, kuo ne tik galėčiau, bet ir norėčiau užsiimti, neradau. Vienur reikėjo specialaus išsilavinimo, kitur – didelės investicijos, dar kitos idėjos buvo tiesiog nemielos. Jaučiausi nusivylusi. Galiausiai susitaikiau su mintimi, kad teks ir toliau „draugauti“ su šluota.

Tuo metu su vaikeliu grįžom trumpoms atostogoms į Lietuvą. Viešnagės Kėdainiuose metu, ten gyvenanti vaikystės draugė papasakojo apie jos mieste atsidariusį naują lieknėjimo saloną su kažkokiais stebuklingais masažo aparatais, kurių dėka ji numetė 7 kg. Tai mane sudomino. Kadangi po gimdymo buvau priaugusi nemažai svorio, norėdama jo atsikratyti, dažnai vaikščiodavau į įvairias procedūras. Tiesa, nusiteikusi buvau skeptiškai. Jau buvo tekę išbandyti keletą tokių stebuklingų naujovių, kurių dėka nenumečiau nei gramo. Tačiau vis tiek nusprendžiau išbandyti.

Dar tą pačią dieną užsiregistravau procedūrai ir kitą dieną nuėjau. Kai pamačiau tuos aparatus, norėjau apsisukti ir išeiti. Turbūt taip ir būčiau padariusi, bet kadangi kartu su manimi ėjo ir mano vaikystės draugė, negalėjau taip lengvai išsisukti. Teko masažuotis. Dabar dėl to džiaugiuosi. Tas masažas pakeitė mano gyvenimą...

Masažas man tikrai patiko, po jo jaučiausi žymiai geriau. Bet svarbiausia, pagaliau turėjau savo nuosavo verslo idėją. Žinojau, kad noriu tokios pačios studijos Norvegijoje.

Kai tik grįžau namo, iškart puoliau prie kompiuterio ieškoti informacijos apie aparatus. Gana lengvai viską radau. Išsiaiškinau, kad tokius aparatus gamina gamykla Lenkijoje, kuriai ir priklauso franšizės tinklas. Dar sužinojau, kad Norvegijoje tokios studijos nėra ir turiu puikias galimybes būti pirma. Tą vakarą miegoti nuėjau apimta euforijos ir pažadėjau sau, kad kai tik grįšiu į Norvegiją iškart pradėsiu domėtis galimybėmis atsidaryti savo studiją.

Mano verslo istorija Norvegijoje: nenorėjau visą gyvenimą valyti
© Autoriaus nuotr.

Tačiau kol grįžau, euforija ir optimizmas kažkur dingo. Jų vietoje atsirado daugybė abejonių. Pradėjau galvoti, kad turbūt nesugebėsiu. Juk nieko neišmanau apie šią sritį, o ir versle patirties neturėjau. Abejojau, ar pavyks suderinti verslą su buvimu mama, bijojau, kad gali nukentėti mano vaikas, kuriam tuo metu buvo dar tik keletas mėnesių. Neramu buvo ir dėl to, kad esu emigrantė, kad norvegės gali nenorėti eiti į studiją, kuri priklauso svetimšalei. Tačiau pati didžiausia baimė buvo norvegų kalba. Nors jau ir gyvenau Norvegijoje 2 metus, tačiau šia kalba kalbėjau labai silpnai. Iš vyro palaikymo, deja, irgi nesulaukiau. Sužinojęs apie mano norą, jį palaikė tik mergaitišku kaprizu. Manė, kad tikrai nesugebėsiu sėkmingai dirbti, o viskas pasibaigs prarastais šeimos pinigais, todėl visokiais būdais bandė atkalbėti. Po visų pamąstymų ir atkalbinėjimų jau buvau beveik atsisakiusi šio verslo idėjos. Bet kad sąžinė neužgraužtų dėl neišpildytos svajonės, lyg šiaip sau parašiau į aparatų gamyklą. Maniau, vis tiek niekas neatrašys ir galėsiu toliau ramiai norvegams namus valyti. Klydau.

Man ne tik parašė, bet ir paskambino. Prasidėjo ilgi pokalbiai, kurių metu sužinojau, kad tokiam verslui specialaus išsilavinimo nereikia, visko išmoko pati gamykla, man buvo papasakota, kad šis verslas labai populiarus tarp jaunų mamyčių, nes darbo valandas nusistatai pats. Galiausiai, sulaukus visos komandos palaikymo, net norvegų kalba pasidarė ne tokia baisi. Buvo nuspręsta – pagal franšizę atidarau savo lieknėjimo studiją.

Ir man pavyko! Šį rudenį jau bus dveji metai, kai turiu savo studiją. Labai dėl to džiaugiuosi. Tiesa, pradžia buvo sunki. Ne tik dėl kalbos, bet ir dėl skirtingo moterų charakterio. Pvz., jeigu lietuvės atvirai kalba, kad nori sulieknėti, tai norvegės to niekada nepasakys. Joms rūpi tik sveikata. Tik kažkodėl atsikračiusios nereikalingų kilogramų, iš studijos išeina plačiai šypsodamosi, o po dviejų dienų dar atsiveda ir draugę.

Norvegiškai šiuo metu kalbu puikiai. Baimė dėl to, kad esu emigrantė, pasirodė visiškai nepagrįsta. Norvegės mielai lankosi mano studijoje, o pradžioje dar ir padėjo su reklaminių plakatų vertimu į norvegų kalbą.

Per pastaruosius dvejus metus po manęs atsidarė dar dvi studijos. Jų savininkės taip pat lietuvės emigrantės. Džiaugiuosi, kad galėjau joms padėti, pasidalindama savo patirtimi ir jau sukaupta informacija norvegų kalba. Dabar esu laiminga. Turiu ne tik gražią šeimą, bet ir mylimą darbą. Nors tai darbu pavadinti sunku. Tai greičiau gyvenimo būdas, kurį atradus, nesinori paleist.

Žinau, kad emigracija Lietuvoje yra didelė problema. Bet kiekviena problema turi savas priežastis. Todėl nereikia kaltinti emigrantų, kad jie išvažiuoja. Kiekvienas žmogus yra laisvas priimti savo sprendimus, kurie jam padėtų rasti kelią į savo Laimę. O ši dažnai slepiasi pačiose netikėčiausiose vietose. Todėl plačiai atmerkite akis ir nepatingėkite jos paieškoti. O kai pusiaukelėje pradės kankinti abejonės, dar plačiau atsimerkit. Turbūt Jūs jau visai šalia...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo istorija? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Misija Laplandija“ įsibėgėjo – dalyvių skaičius auga sparčiais tempais (1)

Socialinė iniciatyva MISIJA LAPLANDIJA, skatinanti empatiją ir kviečianti gerais darbais...

Vilniaus rotušėje bus teikiami kultūros apdovanojimai „Auksinis Feniksas” (1)

Lapkričio 27 d. 16 val. Vilniaus rotušėje, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios...

Veiviržėnų jaunimas pagerbė „Laisvės kovotojus“ (11)

Šiais laikais visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jaunimas yra nepilietiškas ir nepatriotiškas....

Negali atsidžiaugti nemokamu reisu į Suvalkus iš Kauno: dėl to tik pirkėjui geriau (195)

Už dyką nieko nebūna? Būna! Taip, iš Kauno į Suvalkus autobusas kasdien kauniečius veža...

Nebegali atskirti, kur sultys, o kur geriamas vanduo: atsibodo gerti srutas! (21)

Naujosios Akmenės gyventojai Silvai atsibodo taikstytis, kad jų daugiabučiui yra tiekiamas...

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (40)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (46)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Naktinės BMW gaudynės Vilniuje: surakintam vairuotojui teko pagulėti ant žemės (20)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus kelių policijos surengto reido metu nubausti...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (85)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime (6)

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (80)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (32)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (152)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (227)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...