Manau, kad šiuo klausimu rašytojas buvo teisus. Bibliotekose stovi lentynos knygų. Daugybė knygų. Visiems jos reikalingos: ir žmonėms su diplomais, ir tiems, kurie dar mokosi mokyklose, kolegijose ar universitetuose, ir tiems, kurie bendruomenės labui dirbą naudingą, nors ir kuklų, nesudėtingą darbą, ir tiems, kurie siekia žinių darbe su naujomis technologijomis. Taigi, knygose sukauptos žinios, mintys, jausmai pasiekia skaitytojus, padeda jiems gyventi, dirbti, tobulėti.
Dažnai klaidingai manoma, kad bibliotekininko profesija paprasta ir rami. Sėdi bibliotekininkas jaukioje patalpoje prie stalo, priima arba išduoda knygas, užpildo formuliarą. Formuliarai jau praeitis... Šalies bibliotekose, įdiegus LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema) skaitytojų aptarnavimo posistemį, skaitytojų duomenys suvedami į bendrąją skaitytojų duomenų bazę, jiems išduodami elektroniniai skaitytojo pažymėjimai, knygų išdavimas, grąžinimas ir pratęsimas vykdomi automatizuotai.
Jokiu būdu bibliotekininkų darbas tuo neapsiriboja. Biblioteka kaip socialinė institucija vykdo savitą, tik jai būdingą funkciją – tenkina vartotojų informacinius, kultūros, švietimo poreikius. Bibliotekos yra šiandien tos institucijos, kurios ne tik suteikia prieigą prie interneto, bet ir gali padėti surasti reikiamą informaciją, ją įvertinti, atrinkti ir susisteminti taip, kaip tai reikalinga vartotojui.
Bibliotekoje lankosi skaitytojai, kurių skaitymo motyvacija, interesai, įpročiai yra labai skirtingi. Vis sunkiau suformuoti dokumentų fondą, atitinkantį kuo didesnio tikslinių grupių skaičiaus poreikį. Todėl svarbią vietą bibliotekų veikloje užima skaitytojų poreikių ir požiūrio į bibliotekos veiklą tyrimai, kurie padeda įvertinti ir numatyti pagrindines veiklos kryptis. Siekiant įvertinti šiuo metu teikiamų paslaugų skaitytojams kokybę, analizuojamos paslaugų vystymosi prielaidos.
Bibliotekos vykdo komunikacinę funkciją – teikia prieigą prie informacijos, idėjų ir kūrybos. Jos yra žinių, minties ir kultūros centrai. Bibliotekų parama intelektualinės laisvės sklaidai ir palaikymui padeda užtikrinti esmines demokratijos vertybes, piliečių teises.
Informacinėje visuomenėje įvyko lūžis – pastarųjų metų technologinė pažanga buvo milžiniška. Kompiuteriai, internetas iš esmės pakeitė žmonių darbo, gyvenimo ir bendravimo būdą. Dėl bibliotekų gausus informacijos kiekis tampa prieinamas naujais, įvairiais formatais ir gali būti pateiktas nepriklausomai nuo vietos ir laiko, bei pritaikomas pagal atskirų asmenų poreikius ir reikalavimus.
Bibliotekos vykdo informacinę funkciją – skleidžia informaciją apie spausdintus ir skaitmeninius dokumentus, įvairias duomenų bazes, organizuoja prieigą prie vietinės kultūros ir bendruomenės informacijos, suteikia prieigą prie vietinių ir šalies teisės aktų ir normatyvinių dokumentų, užtikrina atvirą prieigą prie informacijos, žinių ir mokymosi išteklių – spausdintų ir virtualių. Užtikrina atvirą prieigą prie interneto.
Ar visa tai padaryti taip jau paprasta?
Trūkumai bibliotekiniame darbe:
Žinių ir informacijos perkrova;
Mažas finansavimas dokumentų fondų komplektavimui;
Labai maži atlyginimai;
Dažnai kenksmingos darbo salygos;
Politikų prastas požiūris į bibliotekas ir bibliotekininkų profesijos žmonių nevertinimas.
Aš, asmeniškai, džiaugiuosi, kad pasirinkau šią profesiją. Jau trisdešimt penkerius metus dirbu bibliotekoje. Kad galėčiau gerai atlikti šį darbą, mokiausi Rokiškio kultūros mokykloje, sovietmečiu Vilniaus universitete studijavau bibliotekininkystę - bibliografiją, 2008 m. baigiau Vilniaus universiteto bibliotekininkystės ir informacijos programą ir man suteiktas komunikacijos ir informacijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Mano darbo privalumai – myliu savo darbą, džiaugiuosi, kad kiekvieną dieną turiu galimybę susitikti su įdomiais žmonėmis, suteikti jiems informacijos ir kartu pati galiu tobulėti, gauti žinių iš įvairių mokslo sričių, sužinoti visas pasaulio naujienas ir neatsilikti nuo įvykių Lietuvoje.
Padėdama tobulėti kitiems, tobulėju pati.
Pritariu garsaus poeto Rasulo Gamzatovo žodžiams:
„Norint pažinti patiems save, reikia knygos. Norint pažinti kitus, reikia knygos. Tauta be knygos panaši į žmogų, einantį užrištomis akimis: ji nemato pasaulio“.
Richard de Bury bibliofiliniame veikale „Knygos pamėgimas“ rašė: „Prisiartinęs prie knygų, niekad nerasi jų miegančių, paklaustos jos neslepia savo minčių, jei klysti, jos nebara, padaręs kvailystę, neišgirsi jų pašaipos...“
O bibliofilas N. Macujevas rašė: „Reikia mokėti įsiklausyti į knygą ir suprasti ją kaip gyvą žmogų. Čia nepakanka profesionalių žinių, reikia dar turėti ypatingą pojūtį, kuris būdingas medžiotojams, žvejams...“
Šis rašinys yra konkurso „Penki mano profesijos privalumai ir penki trūkumai“ dalis. Norite dalyvauti konkurse? Sąlygas skaitykite čia!