Pristatydama parodą muziejaus direktorė Birutė Kulnytė susirinkusiems paaiškino, kad muziejų su architektu sieja daugiau kaip dešimtmetį trunkantis bendradarbiavimas. A. E. Paslaitis jau buvo jam perdavęs beveik 700 darbų. Muziejus savo ruožtu išleido gautų darbų didelės apimties studiją - katalogą „Dvarų piešiniai“. Knyga šiandieną tapo bibliografine retenybe. Dabar jums pristatoma nauja šio dešimtmečio architekto darbų gausi kolekcija. Ir visą tai sudaro neįkainuojamą muziejaus Lietuvos architektūros paveldo lobyną.
Arūnas E. Paslaitis gimė 1942 metais Tryškiuose. Likimas lėmė, kad su Arūnu tuo pačiu metu teko studijuoti architektūrą Kauno politechnikos institute. Architekto - kūrėjo amatas reikalauja ne tik pastatų inžinerinės sąrangos žinojimo, bet ir meno, pastatų stilių raiškos istorijos bei praktinių meninės grafikos studijų. Kaune mokėmės Vyskupų rūmuose Rotušės aikštėje. Grafinių darbų ir piešimo katedroje studentams piešimą dėstė žymūs Lietuvos dailės metrai: tapytojai Kazys Šimonis (1887-1978), Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966), Stasys Ušinskas (1905-1974), Jonas Vaitys (1903-1963), skulptorius – katedros vedėjas Jonas Janulis (1909-2008), architektas ir akvarelistas Henrikas Bogdanas. Jų dėka kai kuriems architektams, jų gretose ir Arūnui, be tiesioginio darbo projektavimo įstaigose, piešimas tapo būtinybe neatsiejama nuo laisvalaikio.
Jie – vyresnio kurso studentai atostogų metu važinėjo po Lietuvą, piešė išlikusius senosios architektūros pastatus ir stebino mus mokslo metų pradžioje vasaros darbų parodėlėmis. Šis pomėgis, kurio dabar jau taip nepavadinsi, Arūną valdė visus 56-erius metus. 1978 metais apsilankęs M. Paco gatvėje Arūno kūrybinėje dirbtuvėje pamačiau brandžius jo darbus iš kelionių po LDK ir Mažosios Lietuvos vietoves. Stebino kruopštumas, klasikinė piešinio kompozicija, inžinieriškai tiksliai pateikti piešiamo objekto konstruktyvai, perspektyva, planai ir šešėliai (be dailininkams būdingų „pagražinimų“).
Pats Arūnas yra prasitaręs, kad matydamas istorines tautai brangaus architektūrinio palikimo liekanas, turi mintyse tą pastatą suprojektuoti ir po to nugriauti iki to ką matai. Dabar parodoje eksponuojami jo darbai ištobulinti iki fotografinio preciziškumo. Darbų atlikimo technikos per šiuos 40 metu autorius nepakeitė. Gal tik šalia preciziško pieštuko štricho atsirado plonytė flomasterio linija. Toninę – skiesto tušo darbų skalę papildė labai atsargiai ir meistriškai panaudotos akvarelės spalvos.
Spalio 17 d. Arūnas sulauks 75-erių metų jubiliejaus. Parodos lankytojas stebėdamasis Arūno darbštumu, jam linkėjo -„gyventi dar ilgus dešimtmečius, projektuoti ir statyti unikalius pastatus ir skubėti piešti, nes tuoj nebeliks ką“. Tam džiaugsmingai pritarė ir visi susirinkusieji.
Visus kviečiu aplankyti šią parodą.