Jautrios sielos menininkas, kovojęs ir sunkiai sužeistas Pirmajame pasauliniame kare, skaudžius išgyvenimus perkėlė į savo kūrybą, pagardinęs juos subtiliu humoru ir filosofijos doze. Remarko istorijos herojus – gyvenimu nusivylęs, karo suluošintas žmogus, nepritampantis visuomenėje ir neberandantis vietos po saule, savęs ir savo paties gyvenimo. Būtinai daug geriantis, ciniškas, linkęs į gilius filosofinius apmąstymus, jausmus slepiantis po storiausia bejausmio kauke, tačiau išsaugojęs puikų ir kandų humoro jausmą, bei nepraradęs tikėjimo šviesiu rytojumi.
„Juodasis obeliskas“ – bene stipriausias ir geriausias rašytojo romanas, daugelį pavertęs ištikimu Remarko plunksnos ir talento gerbėju.
Vokietija stojasi ant kojų po Pirmojo pasaulinio karo. Šalį drasko sunki ekonominė padėtis ir sveiku protu nebesuvokiama infliacija, karo veteranai grįžta namo tapę kitais žmonėmis. Šalį krečia neramumai, ore vyrauja įtampa, kurios kvapas sumišęs su aplink tvyrančia baime ir nesaugumo jausmu.
Liudvigas Bogmeris – tipiškas Remarko knygos herojus. 25 – erių karo veteranas su draugu Georgu Kroliu prekiauja antkapiais ir kryžiais. Iš pirmo žvilgsnio ciniški ir lengvabūdžiai draugai mėgaujasi gyvenimu arba tuo, kas iš jo liko, nepraleidžia progos išlenkti stiklelį, patirti kūniškus malonumus bei juokiasi žiūrėdami gyvenimui į akis. Anot jų, reikia džiaugtis šia diena, daryti tai, ko geidžia širdis ir kam nors sugadinti nuotaiką, nes rytoj hiperinfliacija padarys tavo gyvenimą dar juodesniu.
Deja, pramogos ir išorinis blizgesys neužglaisto karo paliktų žaizdų, o Liudvigo siela blaškosi karo kulkų suvarpytame kūne tarsi sužeistas žvėris. Vyras, neberandantis atsakymų į klausimus, kurių su kiekviena diena vis daugėja, leidžiasi į savęs paties ir savo gyvenimo paieškas.
Pasakojimo centrine figūra, o tuo pačiu šalutiniu veikėju, tampa kieme stovintis ir niekam neparduodamas juodasis obeliskas, tapęs Liudvigo ir Georgo firmos simboliu ir kiekvienam knygos herojui keliantis skirtingus jausmus. Savininkams jis niekam nereikalingas balastas kieme, tuo tarpu atsargos viršilai Knopfui – vieta, kur ramia sąžine galima nusišlapinti girtavimo dieną, jaunimui – puiki priedanga meilės žaidimams. Toks niekam nereikalingas daiktas, herojams keliantis dvilypius jausmus, tampa tuo, be ko knyga prarastų dalį žavesio ir intrigos.
Romane vyrauja kelios siužetinės linijos ir visų jų centre atsiduria pagrindinis mūsų herojus, gyvenimu nusivylęs ir savęs paties ieškantis Liudvigas Bogmeris, vieną dieną sutinkantis šizofrenija sergančią Izabelę, užpildančią jo širdyje žiojinčią tuštumą, kaskart sukeliančia vėją herojaus sieloje ir pažadinančią viltį, jog galų gale kažkas pasikeis į gera. Tokia artima, o kartu kaskart iš naujo atrandama Izabelė, pati to nesuvokdama, tampa Liudvigo ramsčiu, kuris ir griauna, ir palaiko jo gyvenimą.
Knyga, įtraukianti į save nuo pat pirmojo puslapio kiekviename lape pateikia staigmeną – ji spalvinga ir kaskart kitokia. Vis atskleidžiamos naujos pagrindinių herojų savybės neleidžia apie juos susidaryti vienalytės nuomonės. Veikėjai keičiasi, manipuliuoja, vaidina ir prisitaiko prie kintančių sąlygų, prie paties gyvenimo ir kaskart skaitytojui parodo kitokį save. „Juodasis obeliskas“ aprėpia meilės, draugystės, ištikimybės ir skaudžios realybės temas. Čia gausu filosofinių pamąstymų, egzistencinių klausimų, kandžių ir juokingų dialogų, vietomis virstančių skaudžiais kasdienybės aprašais, o kartais – ironiškais cinikų pokalbiais.
Spalvinga, juokinga ir rimta knyga, pagardinta didele doze juodojo humoro ir filosofinių pamąstymų apie žmones, išgyvenusius karo baisumus ir skirtingus, tačiau tokius vienodus jų likimus. Apie tai, kad betikslis karas amžiams suluošina žmones, jų sielose įspausdamas žymę, kuri nuolat primena apie save ir nebeleidžia gyventi ankstesniojo gyvenimo, kurį pavogė ir, tarsi pikta linkintis vagis, nusinešė karas...
Ši Amelijos recenzija tapo DELFI PILIEČIO recenzijų konkurso nugalėtoja. Sveikiname ir dovanojame stalo žaidimų rinkinį!