Prisipažinsiu – ir mokykloje, kai reikėdavo skaityti knygas „pagal programą“, ir vėliau, kai skaičiau jau savo malonumui, vis stengdavausi išvengti lietuvių autorių. Galbūt kažkuris klasikinis kūrinys manyje pasėjo visišką abejingumą, tačiau niekaip negalėjau prisiversti perskaityti nei „Baltos drobulės“, nei „Dievų miško“, nei kitų panašių veikalų.
Knyga "KGB vaikai"
© DELFI

Tuomet vienintelė lietuvių autoriaus knyga, kurią tikrai su pasimėgavimu perskaičiau, buvo V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. Prieš porą metų pasirodžiusi K. Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ suteikė didelių vilčių ir tikėjimo, kad lietuvių autoriai gali rašyti ir gali tą daryti gerai, tad su nekantrumu laukiau kažko naujo lietuvių literatūros padangėje.

Vos pamačiusi Justino Žilinsko knygos „KGB vaikai“ reklamą internete iš karto užkibau. Pirmiausiai dėmesį patraukė originalus viršelis, kuriam duodu 10/10. Ir knygos tematika. Nors pati gimiau dar sovietmečiu ir jame išgyvenau 10 savo gyvenimo metų, tačiau mažai ką atsimenu iš tų laikų. Taip pat nedaug atsimenu ir iš knygoje aptariamų 1996 metų be turkiškų „treningų“ bei raštuotų megztinių mados, komiso parduotuvėlių ir gatvėmis pradėjusių važinėti importinių automobilių...

Galbūt neatsimenu dėl to, kad gimiau ir augau mažame kurortiniame miestelyje, kuris atgydavo tik vasarą, o tais laikais, tiesą sakant, merdėjo visada. Šiame miestelyje iki šiol daug kas įvyksta dvejais trejais metais vėliau.

„KGB vaikai“ įtraukė nuo pirmojo puslapio. Iš karto užkabino meistriškas autoriaus gebėjimas dėlioti žodžius į sakinius taip lengvai ir paprastai, kaip sudėliočiau pati, rašydama laišką draugui. Kitas užkabinęs dalykas – vietos, daiktai, muzika, nuotaikos, kurias pagaliau atsiminiau, kurios gulėjo paslėptos kažkur pasąmonėje ir reikėjo kažkam tiesiog sudėti viską juodu ant balto, kad perskaičius sakinį stabtelčiau ir prisiminčiau: taip, juk ir aš pirkdavau „Philips“ kasetes, įrašinėdavau dainas iš radijos, nes kitaip nebuvo kaip...

Be nostalgiškų smulkmenų (kad ir kaip keistai šioje vietoje skambėtų žodis „nostalgiškų“), romanas tiesiog sužavėjo virtuoziškai kuriama detektyvine istorija, kurioje sudedamųjų dalių gal ir daugoka (vien pabaigoje – tikra mišrainė!), tačiau viskas sudėliota taip, kad negali sustoti, kol neužverti paskutinio puslapio. Galbūt vienintelis knygos minusas, bent man, senai skandinaviškų detektyvų mėgėjai – per didelis įvykių kamuolys pabaigoje.

Net bandžiau įsivaizduoti, kaip tai atrodytų kine – visiškas chaosas! Tačiau. Man viską atpirko keistai įtikinamas elementas istorijoje apie šilumos srautus, kuriais vienas žmogus gali veikti kitą. Galiu prisiekti, kad tikrai ne kartą esu pajutusi, kada žmogus priima šiltai, o kada tiesiog šerkšnu viską vien nuo žvilgsnio aptraukia. Įtikinama ir tai, kad tokia savybė galėjo sudominti KGB. Ir tikrai įtikinamas policijos, kitų, jau tikrai lietuviškų, tačiau dar gležnų ir labai stipriai bijančių jau atsitraukusio „ruso“, instancijų abejingumas susidariusiai situacijai.

Viena smulkmena – rusų kalbos intarpai dialoguose. Man jie nepridarė problemų, tačiau tiems, kas mokykloje jau galėjo nesirinkti rusų kalbos kaip neprivalomos (o taip gi elgėsi dauguma, nes „pagaliau, kuo toliau nuo to ruso!“), tai gali sukelti problemų. Mane asmeniškai knygose visada trikdo išnašos, nes puldamas jas skaityti, pameti mintį, turi vėl ieškoti iš naujo, kurioje vietoje sustojai, tad skaitydama šią knygą neatsidžiaugiau tuo, kad rusų kalbą mokiausi 12 metų, o vėliau dar ir draugų rusų turėjau...Labai tikiuosi, kad autoriaus sprendimas knygai suteikti autentiškumo paliekant rusų kalbą dialoguose, nepakiš kojos jaunam skaitytojui ir netrukdys įsijausti į meistrišką istoriją.

Smagiausias dalykas šioje knygoje (aplodismentai autoriui!) – išlaikyta įtampa iki pat pabaigos. Skaitydama neįtariau, kas už visos įvykių maišalynės slypi. Perskaičiusi trečdalį knygos, nejučiomis susikūriau vieno personažo vaizdinį, bet atsisakiau jo, nes įvykiai sekė vienas kitą, o „įtariamasis“ visą laiką keitėsi.

Šią knygą rekomenduoju tiems, kas nori smagiai praleisti savaitgalį su knyga lovoje. Tiems, kam patinka detektyvai. Tiems, kas galbūt nori iš naujo atrasti lietuvių literatūrą ir nenori pradėti nuo kažko sunkaus. Tiems, kas atsimena 1996-uosius. Ir tiems, kas neatsimena, bet norėtų sužinoti, koks buvo Vilnius, kokie buvo žmonės bei jų nuotaikos tuomet.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dovana šiauliečiams – Kalėdinis Šimšės miestelis (1)

Kalėdinės nuotaikos virusą mokyklos bendruomenė skleidė Šiaulių miestui ir kvietė bendram...

Molėtuose atidengta unikali skulptūra „Laiškas Lietuvai“ (2)

Gruodžio 12 d. Molėtuose iškilmingai atidengta skulptūra „Laiškas Lietuvai “, skirta...

Forumo teatrui Europos įvertinimas už pilietiškumą, saugumą ir gynybą (4)

Berlyno saugumo konferencija laikoma vienu didžiausių Europos saugumo ir gynybos renginių, o jos...

Maltiečiai kviečia į asmenukių iššūkį socialiniuose tinkluose: Be Jūsų Nebūtų Mūsų (3)

Pasidaryti asmenukę su savo močiute, seneliu ar kaimyne iš laiptinės ir paskelbti šią nuotrauką...

Vilniaus Balsių progimnazijoje – šimtas amatų pasitinkant Lietuvos valstybingumo jubiliejų

Lietuviai nuo seno garsėja darbštumu. Mūsų valstybės augimas ir klestėjimas visada rėmėsi...

Top naujienos

Iš čiaupo tekantis vanduo jau tris savaites baugina gyventojus (2)

Kaimas viduryje Vilniaus centro. Taip galima apibūdinti situaciją, į kurią pateko Šv. Stepono g....

Darbas pagal partinę liniją: tarp socialdemokratų ir partijos atskilėlių užvirė mūšis dėl padėjėjų Seime (16)

To jau seniai nebuvo: iš socialdemokratų gretų pasitraukę Seimo nariai, įkūrę valdančiojoje...

Orai: dangus maišysis su žeme – užgrius krituliai (22)

Artimiausiomis dienomis šalyje viena kritulių banga keis kitą, tad vairuotojų laukia galybė...

Vilniuje kavinę atidaręs klaipėdietis darbuotojams 350 eurų mokėti nenori (178)

Gruodžio 1 d. vilniečiai sugužėjo į Katedros aikštę ir plodami katučių stebėjo eglės...

Naujausios medikų išvados privers suklusti: kasdienio palydovo žala sveikatai nusileidžia tik rūkymui (39)

Medikai sunerimę: dabartinė karta po truputį kursta, o ypač dažnai skundžiasi blogai girdintys...

Į Lietuvą grįžusi emigrantė: buvo juokinga, kiek gausiu pinigų (49)

Dieną, kai su Egle susitikau Bernardinų sode, švietė šiam metų laikui nebūdinga saulė. „Aš...

Girdėjote daug neįtikėtinų legendų apie Chucką Norrisą? Tačiau tikrieji faktai iš jo gyvenimo stebina ne mažiau

„Kai Chuckas numeta bumerangą, jis niekada negrįžta. Bijo“. „Kai Chuckas Norrisas eina per...

LaVaras Ballas prakalbo apie kelionę į Prienus, pasilikti Lietuvoje jo prašo NBA legenda supažindinti su šalimi žada Valančiūnas (33)

Savo sūnus iš Kalifornijos į Prienus siunčiantis LaVaras Ballas žada vykti kartu su jais, o...

Psichologiškai perdegę Sabonis ir Oladipo neatsilaikė prieš nušvilptą George'ą ir „Thunder“

NBA pirmenybėse apmaudžiai nutrūko Indianos „Pacers“ (16-12) keturių pergalių serija....

Būna ir taip: vėjas nulenkė pasakiškai išpuošto dvaro eglę (6)

Antradienio vakarą DELFI skaitytoja pranešė, kad dėl stipraus vėjo nulinko pagrindinės Kauno...