aA
Jodi Picoult galima mėgti, galima nemėgti. Galima ją vadinti dar viena bandelių (knygų) kepėja, rašančia „popsines“ knygas. Bet paneigti jos talentą parašyti įdomią, įtraukiančią ir kontraversišką knygą, tikrai negalime. Man ji visada asocijuosis su pirma knyga, kurią skaitydama apsiverkiau. Tai buvo „Mano sesers globėja“.
© Shutterstock nuotr.

„Paprasta tiesa“ - jau trylikta knyga, išleista lietuviškai. Skaitydama jos knygas visada prisimenu savo kursiokę, didelę J. Picoult gerbėją. Kartą ji yra pasakiusi, kad nesvarbu, kokias knygas ji rašys, vis tiek skaitys visas jos knygas.

Ar žinote, kas tokie yra amišai? Kuo jie tiki ir kaip rengiasi? Aš šį žodį išgirdau pirmą kartą. Tik vėliau, kai plačiau jais pasidomėjau, pažiūrėjau nuotraukas, supratau, jog žinojau esant tokią bendruomenę, tik, kad jie vadinami amišais - man buvo naujiena. Tai vis dėlto, kas gi tie amišai?

Tai anabaptistų krikščionių bendruomenė, gyvenant pagal griežtas taisykles ir paraidžiui interpretuojanti Bibliją. Gyvena gana izoliuotai, bendruomenėje nėra smurto, stengiasi nenaudoti įvairių elektrinių prietaisų (jeigu tai nėra labai būtina), nesivažinėja mašinomis, rengiasi kukliai. Jie nemoka mokesčių valstybei, atsisako tarnauti kariuomenėje ir mokosi aštuonmetėse mokyklose. Tiesa, vesti jiems privaloma.

Pagrindinė knygos veikėja - Keitė Fisher - jauna amišų mergina. Fermoje radus negyvą naujagimį, ji apkaltinama jo nužudymu. Keitė absoliučiai tai neigia, nors visi tyrimai rodo, jog ji neseniai pagimdė. Jos ginti stoja Elė, visiška Keitės priešingybė - energina, ambicinga advokatė. Aplinkybės lemia, jog Elei tenka apsigyventi amišų bendruomenėje. Visa ši patirtis pakeičia ne tik Keitės, bet ir pačios Elės gyvenimą ir vertybes.

J. Picoult savo knygose dažnai mėgsta supriešinti dvi puses. Bet taip, jog kiekviena turėtų savų pliusų ir minusų. Šitaip autorė verčia skaitytojus perfiltruoti istoriją per savo moralės, vertybių, vidinio „aš“ filtrą. Šioje knygoje susiduria dvi pusės - amerikiečiai ir paprastieji amišai.

Vieni siekia kuo didesnio individualizmo, kiti - bendruomeniškumo. Vieni įpratę gyventi įtemptą, skubotą, modernų gyvenimą, kiti - religingą, ramų, darbštų ir kuklų gyvenimą. Knygoje keliamas ne vienas diskutuotinas klausimas. Ar galime teisti amišus taip pat, kaip ir visus kitus Amerikos gyventojus? Juk jų gyvenimo supratimas visai kitoks, jie nelinkę smurtauti ir net nesuvokia tokio dalyko, kaip teismas. Jų bendruomenėje svarbiausia, ką pasakys bažnyčios atstovai. Bet tuomet, ar kitokias normas teismuose turėtume taikyti ir kitų religijų atstovams?

Pabandykite įsivaizduoti tipiškame amerikietiškame teisme kokios mažos Afrikos genties žmogų. Ar atsižvelgtumėt į kultūrinius skirtumus? Patiko man knygoje psichologiniai situacijos sprendimo aspektai. Pagrindinių veikėjų asmeniniai pokyčiai, sugebėjimas prisiderinti vienas prie kito. Nesmerkiant, nemoralizuojant.

Knygos pabaiga mane nustebino. Galbūt dėl to, jog jau knygos pradžioje nusiteikiau tik vienam teismo sprendimui - kalta arba nekalta. Kaip viskas išsisprendė - telieka paslaptis, kurią sužinosit perskaitę knygą. O aš manau, kad tai ne paskutinė mano skaityta J. Picoult knyga.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos beisbolo jaunimo rinktinė Floridoje iškovojo trečiąją vietą

Floridoje, lituanistinėje mokykloje „Saulėtas krantas” svečiavosi stipriausios pasaulyje...

Keturių šunelių globėja drąsina: šuniui reikia žmogaus ir tiek vietos, kiek užima atsigulęs (6)

Pradėsiu nuo seniausiai pas mus esančio labradoro retriverio Bakso. Jis, mano nuomone, buvo nelabai...

Meno platformos „BaltijosMenas.lt“ etalonas – garsieji Sotheby‘s ar Christie‘s aukcionai (4)

2018 metai buvo kupini meno renesanso Lietuvoje , tad nenuostabu, kad pamažu atsiranda ir ambicingų...

Akimirka Anykščiuose, kurios ilgai nepamirš – dėmesį patraukė kilnus jaunuolio poelgis (64)

Anykščių miestas turbūt geriausiai žinomas dėl savo garsių rašytojų, Puntuko akmens, Laimės...

Šiaulių gimnazistai galėjo susipažinti su kino industrija iš arti

Lapkričio 7 dieną nemaža grupė Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos mokinių vyko į edukacinę...

Top naujienos

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (16)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (252)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (98)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (53)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...

Namas – tarsi įgyvendinta svajonė: užburiantys pakrantės vaizdai leidžia jaustis kaip amžinose atostogose (1)

Yra labai nedaug vietovių, kurios turi didelei aglomeracijai būdingą tankumo, aukštos kokybės...

Vaikas serga: kas geriau – imti nedarbingumo pažymėjimą ar dirbti namie? (7)

Beveik pusė šalies darbuotojų, kurie turi vaikų ar artimųjų priežiūros pareigų, prireikus...

Klastinga priklausomybė gali pasiglemžti net ir stipriausius: kad tai paveldima, žino ne visi (29)

Moksliškai įrodyta, kad priklausomybė alkoholiui gali būti perduodama genetiškai. Visgi,...

Naglis Šulija pažvelgė į planetų išsidėstymą: krizė gali būti ne už kalnų (20)

Finansų krizė jau ne už kalnų, tačiau dar turime laiko jai pasiruošti, sako astrologas Naglis...

Pranckietis: man ir buvo, ir yra gėda (426)

Geriems įstatymams priimti arba geram keliui išlyginti reikalingas buldozeris, paklaustas, kaip...