aA
Po vizualaus 2010 metų šedevro – kultinio 1982 metais pasirodžiusio „Trono“ tęsinio – režisierius Josephas Kosinskis nenutolsta nuo sau artimo žanro ir pristato dar vieną mokslinės fantastikos darbą. Šį kartą antram savo karjeros projektui jis pasiruošė rimčiau ir visais įmanomais būdais pateikia žiūrovams tikrą atrakcioną.
Filmas "Užmirštieji"
© "Forum Cinemas" nuotr.

Parašęs scenarijų bei kartu prisidėjęs dar ir prie prodiusavimo, Josephas kviečia į dar vieną kelionę po visiškai suniokotą Žemės planetą atrasti atsakymus į klausimus apie žmonijos egzistenciją kilus branduoliniam karui.

Apie ką mes čia…

2077 metai. Žmonijos civilizacija Žemėje sunaikinta – nebėra gyvūnijos ir augalijos, o tik tuštuma bei rūkas, sklandantis ore. Į Žemę nusiunčiama tyrinėtojų komanda, kuri bando išsiaiškinti ateivių užpuolimo priežastis bei gauti naujų duomenų apie Žemės būklę. Vienas iš jų yra Džekas. Jaunas vyras prižiūri mechaninius pagalbininkus – dronus, tačiau vieną dieną per eilinę ekspediciją jis išsiaiškina siaubingą tiesą, kuri atsakys jam į visus klausimus apie žmonijos žlugimą.

Kūrinio vidus

Ilgai lauktas filmas pateisina visus savo lūkesčius. Galima teigti, jog nuo prieš metus pasirodžiusio „Prometėjo“ tai pirmas rimtas mokslinės fantastikos atstovas, pasirodęs plačiuosiuose ekranuose. Režisierius kartu su šiuo darbu pakels savo kartelę dar labiau, nes vis dėlto po stulbinančio filmo „Tronas. Palikimas“ buvo tam tikros dvejonės dėl šio projekto didybės.

Galiausiai mes gauname filmą su turinčia potencialo ir nebanalia istorija, o tai šiais laikais yra tiesiog sunkiai įgyvendinama. Kartu tai - ir puikus pramoginis darbas, kurį žiūrint nenuobodžiai praleidžiamas laikas. Filmas susideda iš dviejų dalių. Vis dėlto svarbiausia iš jų – pagrindinio herojaus kova su savimi ir abejonės dėl jo darbo ir ateities. Kitas svarbus momentas, ties kuriuo yra koncentruojamasi visos juostos eigos metu, – tai, kas liko iš Žemės.

Džeko personažas, kuris yra branduoliu pasakojant šią istoriją, unikalus. Mes jame matome žmogų, kuris yra artimas daugeliui iš mūsų.

Svajotojas, romantikas, optimistas – tai tik keli svarbesni jo charakterio bruožai. Jis susideda iš daugelio įvairiausio plauko žmonių dalių. Vis dėlto režisierius žaidžia su mumis, bando erzinti, kartu pateikdamas mūsų pačių sielų atspindžius. Mes esame visatos centras ir mes turime rūpintis savo gerove, nes niekas už mus to nepadarys.

Žemės svarba ir jos pateikimas irgi turi keletą metaforų. Žemė kaip namai, Žemė kaip darbas, Žemė kaip prisiminimas. Tokiomis detalėmis pristatoma mūsų planeta. Nors ji ir yra suniokota bei virtusi kovos lauku, tačiau net ir tai netrukdo ją mylėti tokią, kokia ji yra. Nebloga kritika emigrantams, nors dalis tiesios joje yra. Mes nesaugojame to, kas yra artima ir paprasta, nesugebame džiaugtis akimirkomis ir mažais stebuklais, esame linkę į destrukciją.

Pasvarstymai apie ateitį, branduolinį karą ir jo padarinius yra akivaizdūs, tačiau, kaip bebūtų, tai vis dėlto filmas, skirtas pademonstruoti ir galingą veiksmą. Nenusibostantys susišaudymai, adrenalino kupinos scenos bei nenuilstantis veiksmas yra neblogas papildinys prie tokios rimtos temos apie Žemės ateities viziją. Siužetinės linijos pateikimas žvalus ir įtraukiantis – intriga išlaikoma iki pačios pabaigos. Vis dėlto galbūt šiek tiek banaloka pabaiga, tačiau esmės nekeičia faktas, jog filmas iš dalies yra drama. Jos nedaug, tačiau poveikis turi savo vaidmenį bendram filmo vaizdui.

Įsimintinas filmas ir kokybiškai atliktas kūrybinės grupės darbas, kuris nenusileidžia geriausiems žanro atstovams, o kalbant apie pastaruosius metus, tai viena ryškiausių mokslinės fantastikos juostų. Filmas, nešantis pozityvumą ir malonumą po jo peržiūros.

Techninės pusės ypatumai

Vienintelė filmo dalis, dėl kurios nereikėjo nerimauti prieš peržiūrą – nepriekaištinga vizualinė juostos pusė. Specialieji efektai labai natūralūs, nejaučiama sintetika, gana kokybiškai atkurta aplinka, malonus akims postapokaliptinės Žemės fonas. Operatorius šiame filme atlieka labai svarbų vaidmenį. Jo dėka kiekviena detalė ir kvapą gniaužiantys skrydžiai taip priartina žiūrovą prie filmo veiksmo, jog nereikia net jokios trimatės erdvės tam, kad būtų sukurta kokia nors tikrovės iliuzija.

Juostos garso takelis, kuris nenusileidžia ankstesnio režisieriaus filmo tobulam „Daft Punk“ darbui, sukuria puikią bendrą atmosferą. Epinės kompozicijos ir visą laiką įtampoje laikantys muzikiniai kūriniai suteikia žavesio, įtampos, malonumo. Vidinis garsais apipintas filmo grožis – tai tikra dovana. Tuo pačiu sukuriamas ir epiškumas, nepaleidžiantis iki pat finalinių titrų.

Garso montažas labai galingas. Staigios scenos taip virpina žemę po kojomis, jog vibracija pereina per visą kūną ir jautiesi lyg atsidūręs kokiame nors atrakcione.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juostoje yra keturi svarbiausi personažai, bet iš tikro tik du aktoriai tempia visą filmą ant savo pečių. Žinoma, prisiminus tokio pat žanro 2009 metų „Mėnulį“, kur vos tik vienas Samas Rockwellas vaidino visą veiksmo laiką, pasidaro ne taip ir unikalu, tačiau vis dėlto šis darbas turi savų pliusų.

Pagrindinio personažo atlikėjas, žanro senbuvis, nesenstantis Tomas Cruise‘as nesukuria kokio nors ypatingo veikėjo, tačiau jo vaidinamas Džekas turi charakterį, turi savito žavesio. Vis tik apskritai tai eilinis Tomo projektas, kur jis atrodo lygiai taip pat kaip ir praeituose darbuose.

Kur kas didesnį dėmesį prie savęs pritraukia ukrainietė Olga Kurylenko. Pirmą karta moteris sugeba pateikti save iš tokios geros pusės. Matomas progresas vaidyboje, o ir jos slaviškas grožis malonus akims, todėl bendras vaizdas yra išties stebėtinas, prisiminus jos nykius pasirodymus „Hitmane“ ar „Paguodos kvante“.

Kino legenda, aktorius Morganas Freemanas labai epizodiškai pasirodo šiame filme. Gaila, bet jo kelių minučių šou galėjo trukti ilgiau. Charizmatiškas aktorius, pasirodęs vos akimirkai, sugebėjo pritraukti prie savęs visą dėmesį.

Akis paganyti vyrams yra pristatoma ir dar vieną gražuolė – aktorė Andrea Riseborough. Stiprus personažas, nors ir neišdirbtas kai kuriose vietose. Užtat gauname puikų meilės trikampį tarp jos, Tomo ir Olgos. Kartais jų santykių įvairovė net nuteikia romantiškai.

Verdiktas

„Užmirštieji“ – tai įsimintinas mokslinės fantastikos atstovas šiuolaikinio kino rėmuose su neblogai papasakota istorija, nepriekaištingu vizualiu grožiu bei idėja. Juosta, leidžianti pažinti save kaip individą iš šono, atsakanti į klausimus apie branduolinio karo padarinius bei tiesiog nuteikianti kelionei po ateityje suniokotus žmonių namus – Žemės planetą.

Bendras vertinimas: 8/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Plungės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Gondiga“ minės 30-ies metų kūrybinės veiklos sukaktį

Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „ Gondinga “ yra vienas iš žinomiausių ir...

Gautas raštas įskaudino ilgametį ugniagesį: ar taip norima pasityčioti? (27)

Į DELFI redakciją kreipėsi nusivylęs ugniagesys , kuris jau ilgus metus dirba tokį darbą. Jį...

Lietuvos beisbolo jaunimo rinktinė Floridoje iškovojo trečiąją vietą

Floridoje, lituanistinėje mokykloje „Saulėtas krantas” svečiavosi stipriausios pasaulyje...

Keturių šunelių globėja drąsina: šuniui reikia žmogaus ir tiek vietos, kiek užima atsigulęs (13)

Pradėsiu nuo seniausiai pas mus esančio labradoro retriverio Bakso. Jis, mano nuomone, buvo nelabai...

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (36)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (4)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (41)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (3)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (64)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (579)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (543)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (120)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (104)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...