Žinomas kino kūrėjas kviečia susipažinti su dar vienu nauju didvyriu pagal Donaldo E. Westlake‘o romanų ciklą, atsidurti pavojingiausiose kriminalinio pasaulio vietose ir mėgautis keršto vedamo personažo neįprastais sprendimais kovojant su savo skriaudikais.
Apie ką mes čia…
Parkeris – profesionalus vagis su tam tikrais principais, besivadovaujantis nusikaltėlių garbės kodeksu. Po sėkmingo apiplėšimo Parkerį išduoda jo paties komanda bei, kaip jiems atrodo, jį nužudo. Atsigavęs ir kupinas keršto širdyje vyras pradeda ieškoti visų, kurie prisidėjo prie jam padarytos žalos. Be kompromisų ir vedamas vien tik neapykantos jis privalės stoti į kovą su pavojingiausiais „mafijozais“, kuriems nerūpi nei garbė, nei orumas, nei žmogaus gyvybė.
Kūrinio vidus
Metų pradžioje išties gausu įvairiausių veiksmo filmų, o maloniausia, jog visi geriausi šio žanro atstovai vis dažniau džiugina akis. Žinoma, dabartiniai veiksmo filmai turi standartinį pavidalą, kur vienas kovoja prieš būrį, tačiau tas ir žavi, prisiminus sovietmečio laikus, kai ekranuose karaliavo brutalūs ir raumeningi vyrukai, kurie galvojo vien tik kumščiais.
Nors ši juosta ir nelabai skiriasi nuo kitų tokio pat turinio juostų, bet vis dėlto ji turi šarmo. Maloniausia, jog bandoma papasakoti įdomią istoriją bei iškelti tam tikras žmonių vertybes. Vis dėlto net ir vagys turi savo principus, kurie jiems leidžia likti žmonėmis. Šiuo atveju mes matome itin sudėtingą veikėją, kuris kartu ir trokšta pinigų, bet kartu nori būti nepriklausomas nuo jų. Kerštas, kuriuo vadovaujasi juostos herojus, yra būdingas daugeliui žmonių – čia kalba eina ne tik apie apgavystę, čia kalbama apie žodžio stiprumą, pagarbą bendradarbiui, pasaulėžiūrą. Nors labai tiesmukiškai vyksta visas veiksmas, tačiau nesijaučia kokio nors dirbtinumo.
Brutalus, bet ir teisingas scenarijus, kurio dėka viskas įsivažiuoja paeiliui, niekas nešokinėja iš vienos vietos į kitą, yra suderinta viskas, ypač herojaus išmintis. Siužetinės linijos pateikimas taip pat malonus akimis. Žinoma, banalumas karaliauja visos juostos metu ir parodomas labai nenugalimo žmogaus portretas, bet pats Parkeris pateikiamas labai solidžiai, matosi galingas personažas. To, deja, negalima pasakyti apie Leslę. Pateikiant pagrindinį moters personažą reikia jį bent kiek apgalvoti, bet filmo metu mes matome labai pilką ir kartu greitai užmirštamą ponią. Jos pasirodymas ekrane yra tiesiog bereikšmis.
Dialogai filme irgi daro nemažai įtakos bendram vaizdui. Keletas nelabai pavykusių juokelių, ištartų Parkerio lūpomis, bei ganėtinai šalti pokalbiai apie nieką, keiksmažodžių iš „F“ raidės vartojimas nesukuria jokių papildomų emocijų, kartais net pasidaro nemalonu, kai kas antras žodis - vulgarus. Įsimintinų frazių irgi nėra, tačiau kaip bebūtų keista, būtent scenos, pasakojančios apie pagrindinio personažo charakterį, yra labai gerai priderintos prie įtampos. Kartais jaučiama ir gana stipri jo blogoji pusė. Filmui trūksta įtampos – vis dėlto jau jam prasidedant yra žinoma šio trilerio baigtis, bet tai netrukdo mėgautis muštynėmis ir susišaudymais.
Techninės pusės ypatumai
Juostos šaltą ir kartu pilką atmosferą puošia gana neblogas garso takelis. Išties puikiai prie staigesnių scenų priderintos kompozicijos. Operatorius taip pat pasidarbavo neblogai – vaizdžiai perteikė veiksmą ir kartu suteikė šiokio tokio adrenalino. Vis dėlto pradžioje galima pasijausti lyg dalyvaujant apiplėšime. Spalvos ir fonas gana šaltas, nepajuntamas Kalifornijos karštis. Montažas – bene maloniausias techninės pusės momentas. Jo dėka veiksmas rutuliuojasi gana laisvai, nėra sunkumo jausmo ir kartu nedetaliai perteiktos minties.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pagrindinis juostos aktorius, kovos menų meistras ir tiesiog kietas vyrukas Jasonas Stathamas nenustebina – jis eilinį kartą atsiduria savo stichijoje, tačiau net malonu į jį žiūrėti. Akis ypač džiugina naujas švarkas ir skrybėlė – Jasonas papildo savo garderobą dar vienu šarmingu rūbu. Vaidybos nelabai rasta, bet užtat jis puikiai mušasi. Tai kompensuoja visus minusus. Brutalaus brito partnerė, seksualioji dainininkė Jennifer Lopez labai blankiai atrodo ekrane. Jos grožis tik iš dalies sugeba paslėpti personažo minusus, bet net ir šiame aspekte ji nespinduliuoja taip, kaip ją matome muzikiniuose klipuose. O gaila - bent kiek sugebėtų pakaitinti filmo atmosferą.
Filmo antagonistas Michaelis Chiklis ekrane atrodo ne ką geriau nei Jennifer. Neišdirbtas blogiukas, kuris neturi jokios charizmos. Kiti aktoriai taip pat ne ką geriau pasirodo, nors kiekvieno iš jų potencialas yra didžiulis. Galima pastebėti ir kino veteraną Nicką Noltę ar gana šarmingą antraplanių vaidmenų atlikėją Cliftoną Collinsą. Apskritai žiūrint į visą aktorių kolektyvą šiek tiek gaila, jog jie nesugebėjo deramai sužibėti ekrane.
Verdiktas
„Parkeris“ – tai gana brutalus ir žavus veiksmo trileris, pasakojantis apie tikras vyriškas vertybes kaip žodžio laikymasis, pagarba oponentui ir garbė. Tai filmas, turintis neblogą istorijos potencialą su išdirbtu pagrindinio personažo portretu, tačiau dėka kitų veikėjų dirbtinumo ir gana blankių dialogų jis nesugeba iškilti virš tokio pat žanro atstovų. Banalūs ir kartais naivūs dialogai tik dar labiau pablogina situacija. Vis dėlto juosta turi vieną didelį pliusą – nenuilstantį veiksmą, puošiantį kiekvieną sceną nuo pradžios iki galo.
Bendras vertinimas: 6/10