Kartais bėgdavom ir pasiėmę visą savo patalynę. Tuomet išsirikiuodavom lauke, o puskarininkiai su automatais tikrindavo pilvo presą. Kaldavo su buože į presą ir jeigu spyna užsitaisydavo, bėgdavo į lovą. Tas, kieno presas silpnesnis, ilgokai kentėdavo nuo smūgių. Dažniausiai po aliarmo vykdavo naktiniai sporto užsiėmimai (bėgdavai ratu, eidavai „žąsele“, darydavai prisitraukimus, atsispaudimus ant krumplių). Pabaigoje – 10 prisitraukimų arba 6 „vilkai“. Kas nepadarydavo, pakabindavo ant skersinio ir duodavo lazda per presą arba pastatydavo ir koja spirdavo į presą.

Dienos metu žygiuodavom, sportuodavom. Jei vienas suklysdavo, visi guldavo ant krumplių ir darydavo atsispaudimus. Po tokių atsispaudimų vienam kariui užpūliavo krumpliai. Teko daryti operaciją. Visos rankos buvo supjaustytos.

Kartais mus išrikiuodavo aikštėje ir stovėdavom kelias valandas saulėje be berečių (beretę neva reikėjo užsitarnauti). Jei rikiuotėje sujudėdavai, iš karto gaudavai spyrį į nugarą. Sunku būdavo ramiai išstovėti, kai uodai kanda... Tu stovi, o iš nugaros tave stebi puskarininkiai – tokie patys kariai kaip tu, tik pusę metų ilgiau tarnavę, „tikri karybos žinovai“.

Pasibaigus karantinui, tapo šiek tiek lengviau. Mus išleisdavo savaitgaliai namo ar į miestą, jei grįždavai ši namų, parveždavai puskarininkiams lauktuvių (lašinių ir samanės). Ir prasidėdavo naktinė fiesta: aliarmai, pašaudymai iš automatų į orą su „traseriais“. Ateidavo ir vietinių merginų (...). Kuopos vadas to nematydavo, nes jis saldžiai miegodavo Vilniuje, savo namuose.

Mūsų dalinyje gyveno ir civilių žmonių. Manau, jie buvo pakraupę. O gal viskas ir normalu: juk daliniai buvo perimti iš rusu kariuomenės, gal pas juos irgi taip buvo? Po kelių mėnesių, kai jau tapome tikrais kariais ir priėmėme priesaiką, perkėlė mus (...). Na, ten cirkų irgi netrūko. Naktinės išgertuvės tęsėsi. Po naktinių vadų išgertuvių matydavai kai kuriuos kareivius su mėlynėmis po akimis. Išsikviesdavo silpnesnį karį pas save, paspardydavo profilaktikai. Vieną tokią naktį būrys buvo pakilęs eiti tramdyti vadų, bet pritrūko vienybės. Dienos bėgo, atėjo naujų vadų... Mūsų „dievai“ nurimo. Atėjo nauji šauktiniai – „bambukai“, ir mes tapome „seniais“.

Nesigailiu, kad tarnavau. Visos tos nesąmonės mane užgrūdino – tapau tvirtesnis fiziškai ir morališkai. Didžiuojuosi, kad tarnavau Lietuvos kariuomenėje. Jei esi tvirtesnis – išgyvensi, o silpnesniam buvo bėdų... Jei sutikčiau dabar savo puskarininkius, atsidėkočiau. Linkiu vadams elgtis taip, kaip ir jie norėtų, kad su jais elgtųsi...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI kreipusis į Lietuvos kariuomenės vyriausiąjį puskarininkį srž. mjr. Dainių Snarskį, jis patikino, kad dabartinė kariuomenė pasikeitusi.

„Mūsų dalinyje, kai buvo paskutiniai šauktiniai, 2008 m., šito jau tikrai nebuvo“, – perskaitęs skaitytojo atsiųstą pasakojimą, sakė jis. D. Snarskis paaiškino, kad tai, kas papasakota, – jau praėjęs etapas. Jis pats krašto apsaugoje dirba jau 20 metų, ir sakė, kad jo paties požiūris į tarnaujančius – labiau tėviškas.

D. Snarksio teigimu, natūralu, kad kariuomenėje yra fizinių, karo užsiėmimų, pavyzdžiui, liepiama užsidėti dujokaukę ar daryti prisitraukimus, tačiau tai yra normalus dalykas ir niekur nuo to nepabėgsi. Kas kita – fizinės bausmės.

„Negali būti jokių fizinių bausmių. Yra nustatyta, kad jokių žeminančių bausmių irgi negali būti. Karys šiuo metu gali laisvai pasiskųsti, kad tai jam yra neteisėtas įsakymas“, – sakė pašnekovas, manantis, kad pažeidus tvarką, tai tuoj pat būtų paviešinta, pavyzdžiui, filmuke „Youtube“.

Kalbėdamas apie alkoholio vartojimą, pašnekovas patikino, kad „iš krašto apsaugos alkoholis praktiškai yra išgyvendintas“. „Pagal pradinę tvarką į tarnybą išgėręs negali ateiti, kitaip gresia atleidimas iš tarnybos“, – paaiškino jis.

D. Snarskis patikino, kad yra pasirengta priimti šauktinius, tam bus ruošiamasi ir pašauktiems tikrai nėra ko bijoti.

Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi. Gal galite papasakoti savo patirtį kariuomenėje, norite paprieštarauti autoriui? Laukiame Jūsų minčių žemiau: