aA
„Visada iš visko galime nulipdyti dramblį ir iš visko galime nulipdyti musę“, - taip apie savo negalią kalba Inga Filipovič, į kurią Gyvosios bibliotekos komanda įpratusi kreiptis kaip į Ingutę. Ingutė – nes jos energijos, vidinės šviesos ir meilės gyvenimui, galėtų pavydėti daugelis. Tikimės, jog atviras pokalbis su Inga apie patirtis Gyvojoje bibliotekoje įkvėps visus keisti save, savo požiūrį ar net prisijungti prie Gyvosios bibliotekos ir tapti viena iš gyvųjų knygų. Inga tikina, jog ši veikla prasminga ir žmonių nuostatas pakeisti tikrai įmanoma.
© Organizatorių nuotr.

- Gyvojoje bibliotekoje dalyvauji jau labai seniai. Kaip viskas prasidėjo?

- Pirmą kartą apie Gyvąją biblioteką išgirdau iš savo pažįstamo, kuriam vieno pokalbio metu išsprūdo, jog būčiau ideali gyvoji knyga. Žinoma, pirmas mano klausimas buvo – „o ką tai reiškia?“. Jis man papasakojo, jog yra toks metodas – Gyvoji biblioteka, kurioje laužomi stereotipai. Jis tuo metu man sakė „Aš bendrauju su tavimi ir nejaučiu tavo negalios. Ją galiu aiškiai matyti, tačiau jos negirdžiu tavo žodžiuose“. Jis periodiškai man pranešdavo apie vykstančius renginius, tačiau pirmą kartą bibliotekoje sudalyvavau, kuomet mano draugė pamatė Nacionalinio socialinės integracijos instituto skelbimą laikraštyje, kad Gyvajai bibliotekai reikalingos „knygos“ su judėjimo negalia. Tuomet pasiryžau dalyvauti ir atsidūriau pirmojoje savo Gyvojoje bibliotekoje.

- Kokie įspūdžiai iš pirmosios tavo bibliotekos?

- Pirmąją biblioteką prisimenu labai gerai. Ji vyko Vingio parke ir vos atsidūrusi bibliotekos palapinėje supratau, kad tai yra kažkas tokio, ko aš niekada gyvenime nepatyriau. Supratau, kad reikės įtikinti žmones, kad judėjimo negalia nėra pasaulio pabaiga. Visada iš visko galime nulipdyti dramblį ir iš visko galime nulipdyti musę.

- Kaip sekėsi su pirmuoju skaitytoju?

- Pirmoji manęs „skaityti“ atėjo mergina, pirmo kurso studentė. Atėjo vartydama katalogą, kalbėjo drebančiu balsu ir drebančiomis rankomis ir net bijojo kažko klausti. Aš jos paklausiau, kodėl ji manęs bijo.

– Bijau. – sako. – Bijau įžeisti.

Tuomet aš jai pasakiau, kad ji manęs neįžeis. Aš esu realus žmogus ir nesiskiriu nuo kitų žmonių. Skiriasi tik mano kūnas, o mano funkcijos, norai, galimybės yra tokios pačios.

- Ar nebūna baisu pačiai? Kalbėti apie save ir savo negalią nepažįstamiems žmonėms daugeliui pasirodytų neįveikiamu iššūkiu?

- Man visai nebaisu, nes esu bendraujantis žmogus, o taip pat esu susitaikius su faktu, kad esu kitokia. Esu susitaikiusi ir su tuo, jog daugelis žmonių, kurie su manimi bendrauja, jaučiasi nepatogiai. Esu girdėjusi iš savo rato žmonių, jog jie jaučiasi kalti dėl to, kad aš turiu judėjimo negalią. Niekas nėra kaltas. Aš nuo savo negalios negaliu pabėgti, o kiti gali pabėgti nebendraudami su manimi. Jeigu mano kūno sudėjimas kažkam kelia diskomfortą, suprasiu jei nebendrausime, jei žmogui psichologiškai sunku.

- Ar daug tokių žmonių sutinki, kuriems sunku tave priimti?

- Visokių yra žmonių. Buvo tų, kurie sakė, jog turiu tyliai sėdėti namuose ir niekam neužkliūti. O kodėl aš taip turėčiau elgtis? Pasėdėjus namie kelias dienas pradedu kraustytis iš proto. Noriu bendrauti, važiuoti, kažką daryti, o ne kiauras paras leisti prieš televizorių ar naršydama internete. Toks mano gyvenimas.

- Tad koks tavo gyvenimas? Kokia veikla tave džiugina?

- Norėčiau pasakyti man labai prasmingus R. Keturakio žodžius: „Gyvent, numirt ir vien paaukštint žemę – kapu ar antkapiu – mažai“. Manau, kad reikia po savęs palikti daugiau nei antkapį. Nesu žmogus, kuris galėčiau po savęs palikti gyvybę. Beje, Šekspyras taip pat neturėjo vaikų, bet apie jį ir jo kūrybą, įtaką teatrui, žmonės kalba šimtmečius. Pati nesu rašytoja, tačiau labai gerai jaučiuosi ant scenos. Eidama į sceną užkulisiuose palieku savo kūną, savo problemas, palieku viską, kas susiję su manimi. Ten lieka Inga, o į sceną išeina visai kitas žmogus. Net jei man skauda sąnarius, scenoje skausmas dingsta, visiškai pamirštu apie save. Būtent šis apsivertimas man labai patinka.

Jei turėčiau daugiau fizinės sveikatos, užsiimčiau fotografija. Deja, esu mažo ūgio, silpnų rankų ir silpnų kojų, tad negaliu valdyti sunkiai sveriančios technikos, fotografuoti iš aukščiau ar iš žemiau. Todėl fotografija lieka mano širdyje ir mintyse, bet praktiškai jos nesiimu. Mėgstu piešti, kažkada rašydavau eilėraščius, kuriuos visada naikindavau. Niekada nenorėjau leisti savo knygos ar surengti parodos. Jei padarau kokį darbą, tai jis pas mane neužsibūna, visada padovanoju.

Galbūt jei turėčiau daugiau fizinės sveikatos, užsiimčiau visai kita veikla, tačiau dabar esu, ten kur esu.

- Kodėl dalyvauji Gyvojoje bibliotekoje? Kokie tavo tikslai?

- Noriu pakeisti požiūrį į žmogų su judėjimo negalia. Būna, kad žmonės ateina išsigandę, bijo įskaudinti, jaučiasi nepatogiai, tačiau aš matau, kaip keičiasi jų suvokimas. Ir ne tik apie mane, apie kitas knygas taip pat. Žmonės įsitikina, kad buvęs kalinys nebūtinai grįš į kalėjimą ir kad jis taip pat gali gyventi sąžiningai ir dorai. Žmonės supranta, kad jei esi gėjus, nebūtinai būsi stilistas. Yra ir santechnikų ir elektrikų. Kažkada žurnalistas manęs klausė mano nuomonės apie homoseksualios orientacijos žmones. Aš negaliu savo kūnui įsakyti, kad mano kojos būtų ilgos ir neskaudėtų, taip ir jie negali įsakyti savo širdžiai. Tai yra jų asmeninis reikalas ir mes neturime teisės landžioti po jų antklode. Man tikrai nepatiktų, jei man pradėtų nurodinėti, kaip gyventi.

- Ar pavyksta pakeisti žmonių požiūrį, ar matai pozityvius pokyčius?

- Manau, kad pavyksta. Žmonės pamato, kad mes kitokie, bet nereikia mūsų bijoti. Mano negalia nėra užkrečiama, tad nieko baisaus, jei kažkas padės man užlipti laiptais ar mano vežimėlį užstums į kalnelį. Kita vertus, niekas nuo negalios nėra apsaugotas, niekada nežinai kas gali nutikti ir kokią traumą gali patirti. Mėgstu sakyti, kad negalia yra žmogaus galimybių išbandymas.

- Na ir pabaigai, ką norėtum pasakyti visiems skaitytojams?

- Palinkėsiu Pitagoro žodžiais: „Gyvenkite su žmonėmis taip, kad Jūsų draugai netaptų priešais, o priešai taptų draugais“.

Visi, kurie norėtų prisijungti prie Gyvosios bibliotekos, susipažinti su Inga ir kitais šauniais žmonėmis, įdomiai ir prasmingai praleisti laiką, o gal net pakeisti pasaulį, rašykite adresu: gyvojibiblioteka@zmogui.lt

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Beveik po 100 metų į Molėtus sugrįžta opera

Du koncertai ir išpirkti bilietai, vos pasklidus žiniai! Taip Molėtai pasitinka rugpjūčio...

Išgirtas dviračių takas aplink Platelių ežerą nuvylė: nacionalinio parko ponai, atsibuskite! (16)

Praeitais metais, pagal išreklamuotą rekomendaciją, dviese su sūnumi apvažiavome Platelių ežerą.

Norėjo pasikeisti langus, bet prisidarė papildomų problemų: už broką niekas neatsako (39)

Greitai ruduo ir netrukus prasidės namo renovacija. Norėjom pasikeisti visus langus pigiau ir...

Vaikiška pramoga baigėsi stomatologo kėdėje: nesitikėjo tokio daktarės požiūrio (11)

Tai 7 metų mergaitei nutiko Anykščiuose. O galėjo nutikti visai bet kur... Būna žmonių, kurie...

Negalėjo patikėti pamatytu vaizdu kelyje: tai – „krematoriumas ant ratų“ (138)

Lietuvoje svarstomas automobilių taršos mokestis priešina visuomenę, daugelis nesutinka su...

Top naujienos

Į Rytų Ukrainą plūdo išskirtinė Rusijos technika: po mokymų rusų kariams nustatė vienodą diagnozę (211)

Prieš penkerius metus, antrojoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio pusėje, vadinamasis „Ilovaisko...

Lietuvis daro tai, apie ką daugelis svajoja, bet nedrįsta: mano tikslas – pasiekti visišką dugną (52)

Prieš trejus metus prisidengęs Modus Vivendi slapyvardžiu 24-erių Edgaras Bajerčius sėdęs ant...

Pinigų tema lietuviams kalbėti gėda ne mažiau nei apie seksą: jei už žinias rašytų pažymį, dažnas gautų 4 (86)

Pinigų klausimas lietuviams kartais yra toks pats tabu kaip ir seksas ar politika. Dar labiau nejauku...

Kodėl lietuviški kurortai yra daug blogiau nei užsienio: turtingųjų pasaulis Interlakenas ir jo beprotiškos kainos (196)

„Niekada nevažiuočiau į lietuviškus kurortus“, „Palanga – brangi tragedija“, „Į...

13 daug antioksidantų turinčių produktų: valgydami juos kovojate su kenksmingais procesais organizme (7)

Antioksidantai yra junginiai, padedantys atitolinti ląstelių pažeidimus ar net galintys užkirsti...

Investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto: vaiduoklį keis nauja verslo oazė

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia...

Iš „Misijos Sibiras“ grįžusi Amerikos lietuvaitė: dabar važinėsiu po Ameriką ir viską pasakosiu (113)

Tarp šešiolikos šių metų ekspedicijos „ Misija Sibiras “ dalyvių pirmą kartą buvo...

Bretanė – vieta, kur saugoma istorija ir gerbiamos tradicijos (13)

Gerai išvystytas Prancūzijos greitųjų traukinių (TGV) transporto tinklas suteikia unikalią...

Linkytė ir Vaitiekūnas papasakojo apie slogias mintis ir kaip pavyko pamilti save (77)

Laisvės pikniko metu „Rytojaus jaunimo“ diskusijų zonoje didelio susidomėjimo sulaukė...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė jau žino, kokie bus rudens orai ir kada sulauksime pirmojo sniego (90)

Gamtos ženklus stebinti ir orus pagal juos prognozuojanti marcinkoniškė Janina Janušauskienė...