Dažniausiai tai matydavau „YouTube“ esančiuose vaizdo įrašuose. Tokius vaizdelius, kai mieste, viduryje gatvės mušasi, keikiasi žmonės, kurie nepasidalina kelio, arba bando lįsti automobiliams prieš nosį, o po to visokiais gestais pasidalina, matydavau iš Rusijos ar kitų šalių, tačiau šiandien, vieną atvejį, kurį papasakosiu Jums, pamačiau Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, Gabijos gatvėje.
Dirbu vadybininke, tikrai daug būnu mieste. Spūstys ir automobilių gausa visiems kelia įvairiausių kliūčių – vieni vėluoja į darbą, kiti skuba kažkur, kiti kaip aš tiesiog dirba savo darbą, važiuoja iš taško A į tašką B. Daug visko matau – ir avarijų, ir to, kai nepasidalina kelio, ir netgi tokių, kurie kiša automobilio „nosį“ prieš kito automobilio, pypsena, keikiasi, tačiau tai įprasta kiekvienos dienos rutina.
Artėjant prie mano pasakojamos istorijos esmės, tai ji buvo tokia. Viskas vyko Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, Gabijos gatvėje. Kas gyvena maždaug ten, žino, kad prie Gabijos g. esančios „Maxima“ parduotuvės, važiuojant į Perkūnkiemio mikrorajoną arba Justiniškių mikrorajoną, į Taikos gatvę, prie Pašilaičių žiedo susidaro tikrai nemaža automobilių spūstis.
Paprastai visi draugiški, praleidžia vienas kitą, žodžiu, niekada nemačiau jokių problemų. Reikia man pravažiuoti – mane praleidžia, reikia kažkam kitam pravažiuoti – aš praleidžiu, niekada nebuvau ta įžūli vairuotoja, kuri galvoja tik apie save, kad tik pirmai įvažiuočiau ar įsukčiau.
Užvakar vakare važiuoju sau ramiai, automobiliai tai į kairę, tai į dešinę suka, už manęs – irgi automobilių eilė nusitęsusi, laukiam visi, kol galėsime pasukti į kairę. Tam, kad būtų galima pasukti, reikia atidžiai žiūrėti, kad niekas prieš nosį neišlįstu, kad niekam kelio neužtvertum. Vienas automobilis įsuka, kitas įsuka, kitą praleidžia kitą mašina, aš laukiu savo eilės.
Atėjo mano eilė, aš suku, suka ir man iš paskos kitas automobilis. Tik spėjus pasukti man ir tam, kuris už manęs važiuoja, pro veidrodėlį pamačiau, kad atlekia „turtinguolio“ džipas ir puola spausti signalą. Iš pradžių nesupratau kam – ar man, ar už manęs važiojančiam, ar dar kažkam? Lyg mes niekam ir nesimaišėm.
Žvilgt per dešinį veidrodėlį – staigiai sustojo tas „neišpasakyto grožio“ džipas, įjungiamas avarinis signalas (aišku, sutrikdo visiems eismą), išlipa pykčio pilnas pliktelėjęs vyriškis, pribėga prie kito automobilio, kuris buvo už manęs (ten taip pat žavus vyriškis sėdėjo), atsidaro jo dureles ir trenkia tris kartus į veidą. Žiūriu ir nesuprantu, kas vyksta, už ką? Tas kitas vyras, matau, irgi nelabai supranta, kas darosi. Trenkęs per veidą, vėl srūvančiomis pykčiu akim nueina prie savo džipo, užsidaro duris ir dar kažką keiksnoja atsisukęs.
Aš kokias 10 sekundžių negalėjau suprasti, už ką? Ką tas žmogus jam padarė? Jis tikrai nelindo jam prieš nosį ir tikrai nekėlė avarinės situacijos. Galbūt žmogus taip norėjo išlieti savo pyktį, kuris susikaupė per visą dieną? Galbūt jis galvoja, kad džipai – visagaliai, ir jie visur turi būti pirmi, tačiau tai jau per daug, žmogiškumas peržengė visas ribas... Negi daužysim vienas kitam veidus? Negi negalim būti draugiški bent keliuose? Suprantu, kad visi pervargę skubam namo, bet geriau praleisk vieną kitą automobilį, juk tau net padėkos avariniu signalu, bent pasijusi ir tu kažkiek griau...
Aš pagalvojau, o jeigu ten būčiau buvusi aš? Mergina... Jis man irgi taip būtų trenkęs? Baisu... Tiesiog norėjau pasidalinti, kad ir pas mus kelyje vyksta tokie dalykai. Galbūt čia ne pirmas atvejis kažkam, galbūt ir Jūs esate matę tokius vaizdus, galbūt tam žmogui bus pačiam gėda, kai perskaitys ir supras, kad tai apie jį yra šnekama, gal kažkiek kitą kartą pamąstys, ką daro... Tad būkime draugiški visi keliuose!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!