Žibančios akys, pakaklėje parištas šventinis kaspinėlis… Kelios akimirkos laimės ir susižavėjimo. Dar ir džiaugsmo ašarėlė nurieda. O… štai jau ir vardas renkamas… Ei, palaukit! O kas toliau? Ar pagalvojote? Juk šį mielą padarėlį reikės ir prižiūrėti, ir į lauką vedžioti, galų gale, susirgus – gydyti. Juk tai naujas šeimos narys, ateinantis į šeimą ne metams ir ne dviems. Jis atneš ne tik džiaugsmo. Turime susimąstyti apie gyvūno priežiūrą ir prisiimti atsakomybę už jį, taip pat užtikrinti pilnavertį ir saugų gyvenimą. Augintinis – ne žaislas, pabodus, nepadėsi jo į lentyną. Tikrai neužteks to, kad keletą kartų per savaitę nuvalysi nuo jo dulkes.
Straipsnelio herojės Nikos istorija panaši į daugelio kitų „dovanėlių”. Ir, jeigu ne dvi gyvūnus mylinčios merginos, taip ir nesužinotume koks likimas jos laukia. Bet pradėkim iš pradžių.
Bevedžiodamos savo augintinius merginos sutiko senyvą vyriškį. Vaikštinėjo jiedu su Nika – šešių mėnesių, be galo gražia ir linksma kalyte – parke. Liūdnas, susimąsčiusio šeimininko veidas išdavė, kad kažkas jį kamuoja. Priėjus, pasikalbėjus, paaiškėjo liūdesio priežastis. Draugas Niką vyriškiui įteikė kaip dovaną, nepaklausęs, nepasidomėjęs ir neįsitikinę, ar jis to nori, ar jam to reikia. Šeimoje jau yra vienas augintinis, todėl pamatę tokią „dovaną” šeimynykščiai vyrui iškėlė ultimatumą: daryk ką nori, šio šuns mūsų namuose neturi būti.
„Kai sekasi, tai sekasi…”, – pagalvojo merginos. Dar viena, niekam nereikalinga bėdulė. Pažadėjo, kad padėsime Nikai ieškoti namų. Namų, kuriuose ji nebūtų dovana, žaisliuku ar akimirkos užgaida. Namų, kuriuose Nika būtų mylima, prižiūrėta ir taptų tikru šeimos nariu. Šeimos, su kuria ją sietų stiprus tarpusavio ryšys. Ir, patikėkite, ji nieko nereikalaus mainais už tai, tik truputėlio rūpesčio ir meilės.
Jeigu Nika Jums patiko ir norite priimti ją į savo šeimą, skambinkite: 864531677 (Vilnius).
