Įstatymams žmonių bėdos – nė motais
Parduotuvėje dirbusi moteris teigia, kad darbuotojų atleidimai miestelio įmonėse – įprastas dalykas. „Nežinau, gal darbdaviams taip paprasčiau – kol žmogus tris mėnesius mokosi, jis negauna didelės algos. O aš pati anksti pagimdžiau, tad išsilavinimo praktiškai neturiu – negaliu dirbti kvalifikuoto darbo. Tačiau iki šiol kažkaip sukausi ir paramos iš valstybės neprašiau. Blogiausia, kad vaikų neturėjau kam palikti, nuolat reikėjo ryšį su jais palaikyti, todėl darbe nuolat drebėjau, kad kas jiems nenutiktų, kol mažesni buvo“, - guodėsi jau trejus metus su vaikais viena likusi moteris.
Anot jos, su vyru santykiai nesusiklostę galbūt todėl, kad jauni pradėjo kartu gyventi. Tiesa, pora kartu išgyveno ne vienerius metus. Jauniausiam vaikui šiuo metu 10 metų, vyriausiam – 13. Išėjus vyrui, moteriai teko nuomotis butą. Mat bendro būsto jie neturėjo – namai, kuriame gyveno, pagal įstatymą priklausė vyro giminei.
„Netekusi darbo, kreipiausi į darbo biržą. Po mėnesio turėjau vėl ten pasirodyti, tačiau tomis dienomis, kaip tyčia, dėl didelių šeimyninių rūpesčių manęs net Raseiniuose nebuvo. Paskambinau į Darbo biržą prašyti, kad susitikimą perkeltų kitai dienai, tačiau darbuotoja paaiškino, kad mano neatvykimą pateisintų tik gydytojo pažyma apie ligą. Priešingu atveju būsiu išbraukta iš sąrašų. Taip ir padarė. Negavau bedarbio išmokos net už pirmą mėnesį“, - tikino raseiniškė.
Šiuo metu vienintelės moters pajamos – 50 litų, kurias ji gauna už jauniausią dukrą. Kai moteris buvo išbraukta iš Darbo biržos, automatiškai ji neteko teisės ir į socialinę pašalpą. Mat pagal įstatymus socialiai remtinas žmogus turi būti arba dirbantis, arba užsiregistravęs Darbo biržoje.
Laimė, moteris gavo šiokią tokią pagalbą maisto produktais. Mat pagal Europos Sąjungos programą produktais šelpiami žmonės arba šeimos, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 karto valstybės remiamų pajamų dydžio – 525 litų. Penkis kartus per metus žmonėms dalinamas po 4–6 kg maisto davinys iš miltų, makaronų, įvairių košių, kiaulienos ir kruopų konservų, saldinto sutirštinto pieno ir cukraus. Taip pat į jį gali įeiti sviestas ir pieno milteliai. Norint gauti tokią paramą, kaip ir piniginę paramą vaikų mokyklinėms prekėms, užtenka įrodyti, kad žmogus neturi pajamų.
Buto nuomą sumokėti jai kol kas padeda kaime gyvenantys ligoti tėvai. Pati pas juos keltis nesiryžta – ten susirasti darbą bus dar sunkiau.
„Gal nebus visada taip blogai ir visgi pavyks vėl įsidarbinti. Tačiau blogiausia, kad rugsėjis ant nosies. Tikrai nežinau, kaip teks vaikus suruošti į mokyklą. Mokyklinėms prekėms gausiu pašalpą – po 156 litus kiekvienam vaikui, tačiau ar gali tokios sumos užtekti, kai reikia ir sportinės aprangos, ir vieno kito drabužėlio, nes senus išaugo, ir batų. Mažosios basutės per vasarą visiškai suplyšo“, - savo bėdas vardijo pašnekovė ir prisipažino, kad gulasi ir keliasi tik su viena mintimi – apie artėjančius mokslo metus.
Moteris teigė pagalbos netgi susiradusi į užsienį išvykusio vyro kontaktus ir kreipėsi į jį pagalbos. Pastarasis teisinosi padėti negalintis. Esą dėl karščių jam visiškai sustojusi prekyba. „Gal jis ir nemeluoja. Jei neturi pinigų, iš kur paims. Taigi verčiuosi per galvą darbo ieškodama – visur skelbimus iškabinome. Pasiruošusi daržus ravėti, imčiausi bet kokio darbo, kad tik surinkčiau pinigų, už kuriuos sugebėčiau vaikus į mokyklą išleisti“, - tikino raseiniškė.
Neturėjimas iš ko gyventi nesuteikia teisės į socialinę pašalpą
Kaip teigė Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika, nuo liepos mėnesio įsigaliojo teisės aktai, kurie labai sugriežtino bedarbių pareigas.
„Gaunantieji bedarbio pašalpą kartą per mėnesį privalo atvykti į darbo biržą. Per „Sodros“ duomenų bazę mes patikriname, ar žmogus neįsidarbino, ir tik po to pervedami pinigai už praėjusį laikotarpį. Jei žmogus neatvyksta, jis turi pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus – ar jis sirgo, ar yra kažkokios kitokios pateisinamos priežastys. Jei pateisinamų priežasčių nėra, pagal naujausius įstatymų pakeitimus bedarbio statuso žmogus netenka. Tokiu atveju iš naujo jis gali registruotis tik po pusės metų“, - aiškino pašnekovas.
Norint gauti bedarbio pašalpą, per paskutinius trejus metus reikia turėti bendrą 18 mėnesių darbo stažą. Jei žmogus atleistas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių – įmonės bankroto, etatų mažinimo, minėtas darbo stažas nebūtinas. Tuomet atsižvelgiama tik į tai, už kiek mėnesių žmogus gavo išeitinę kompensaciją – bedarbio išmoka mokama nuo to mėnesio, kai žmogus tikrai nebeturi pajamų.
Tuo tarpu pretenduojantis į socialinę pašalpą žmogus, kaip išaiškino Raseinių rajono savivaldybės atstovės, turi arba dirbti, arba 6 mėnesius būti užsiregistravęs darbo biržoje. Išlyga daroma asmenims, kaimo vietovėse auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus, o mieste – ikimokyklinio amžiaus vaikus, kuriuos dėl neįgalumo tenka slaugyti. Kadangi raseiniškė nei vieno įstatymais numatyto kriterijaus neatitinka, pašalpa jai nepriklauso.
Moteriai pagal įstatymą priklausytų alimentai, tačiau ji žino, kad pradėjusi bylinėtis tik tuščiai išleistų pinigus. Buvęs vyras ne tik gyvena užsienyje, bet vedęs pasiėmė žmonos pavardę. Nors jis ten užsiima prekyba, firma registruota ne jo vardu. „Jis oficialiai nieko neturi, tik skolas, taigi tikrai nieko negaučiau. Geriau man jo nepykdyti – negaliu sakyti, kad jis spjovė į vaikus. Kai užsidirba, mus paremia, kad ir nereguliariai. Jei pradėčiau bylinėjimąsi, nieko nebegaučiau“, - atviravo moteris.
Dėkojame DELFI skaitytojai už informaciją!
