Rašau šį straipsnį, nes tai asmeniškai palietė mane, mano šeimą. Sausio 16 dieną kartu su šeima išėjome į tetos gimtadienį. Užtrukome vos tris valandas, o grįžę namuose radome chaosą, jau net neminint, kaip mes į savo namus turėjome įsilaužti patys, nes durys buvo užremtos.
Išdaužtas kambario langas, per kurį ilgapirščiai ir įlipo, paimtas visas auksas, kurį buvome sukaupę per visą gyvenimą – tėvų paliktos relikvijos, brangios dovanos. Žinoma dingo nešiojamasis kompiuteris, laikrodis, dar nauji kvepalai, kita smulki technika.
Svarbiausia, kad nebeliko jokio saugumo jausmo. Pirmoji naktis buvo lyg tikras pragaras, todėl kad tyrėjo turėjome laukti skersvėjo perpučiamame bute apie valandą, nes Jonavoje tokio žmogaus nėra, kaip buvo paaiškinta, dėl apkarpyto biudžeto.
Valydama stiklus nuo subraižytų grindų jaučiausi labai pikta. Juk mes sąžiningai dirbome, kiekvieną dieną anksti kėlėmės į darbą, kad turėtume tai, ką turime, kad užsidirbtume, nusipirktume tai, kas mums reikalinga. Tie žmonės tiesiog atėjo, paėmė tai, kas priklauso ne jiems, nepatyrė jokio vargo, nebent įlipimas per pirmojo aukšto langą, išėjo lyg niekur nieko ir toliau kuo puikiausiai daro tai kituose butuose.
Žinoma, kaip ir buvo galima tikėtis, tyrėjas nieko neaptiko, kiekvienam mačiusiam bent vieną kriminalinį filmą aišku, kad plėšiant butą būtinos pirštinės, kojinės ant batų, kad neliktų nė menkiausio antspaudo. Bet juk svarbu ne tik tai. Labai apmaudu, kad visą tolimesnį tyrimą turėjome daryti patys – greičiausiai, mums labiausiai ir rūpi.
Kadangi šalia namo yra parduotuvė, nuvykome paprašyti, kad būtų peržiūrėti nakties įrašai, gal matėsi vagišiai, tempiantys visą turtą ryškiai geltoname pagalvės užvalkale. Deja, kad ir kaip būtų gaila, nieko įžiūrėti nepavyko.
Paprašėme policijos, kad patikrintų lombardus, kurie, deja, taip pat bendradarbiauja su jiems „prekes“ pristatančiais vagimis. Policija žinoma nuvyko, drąsiai paklausė pardavėjos ar jai neatnešė nieko vogto. Nors griūk negyvas! Ji iš to juk gyvena, iš to, ką parduoda, o parduoda tai, ką gauna iš tokių, kurie aplanko butus, kai jų savininkų nėra namuose. Na bet tiek to...
Skelbimų portaluose bandėme ieškoti savo kompiuterio. Radome labai panašų, tačiau keli duomenys nesutapo, nors skelbimo autorė ne kartą juos keitė lyg pati neapsispręsdama, koks čia tas procesorius. Komentarai po straipsniu buvo ištrinti, neseniai perrašyti nauji „Windows‘ai“, kompiuteris neturi nei dokumentų, nei dėžės, buvo naudotas apie tris metus mokslams. Jo nuotraukos išimtos iš interneto. Visiškas absurdo humoras. Policijai pasirodė paprasčiau tiesiog pasakyti, kad čia ne tas kompiuteris. Jie visiškai neturi už ko užsikabinti, nors mūsų butas, mūsų saugumo salelė, nebuvo paskutinė.
Butai vis dar taip pat apiplėšinėjami ir tam greičiausiai bent kol kas nematyti pabaigos. Paskambinus tyrėjui jis praneša, kad naujienų mums neturi. Per Jonavos miesto televiziją neseniai buvo paskelbtas reportažas, kuriame kaltinami patys gyventojai, esą policija nieko nerado ir NERAS, nes vagys per gudrūs, o žmonėms reikia apsidrausti ir nereikės verkšlenti. Tačiau, kas galėjo žinoti, kad apvogs? Kaip sakoma, jei žinotum, kad krisi – pasidėtum pagalvę.
Reportaže taip pat teigiama, kad šiuo metu iš kalėjimo yra išėję apie 20 kalinių, tačiau visos pajėgos dabar telkiamos į šalia esantį miestelį Ruklą, nes ten apgyvendinta viena pabėgėlių šeima.
Na nežinau, kam jiems tokios policijos pajėgos, kai vietoje to jie turėtų ginti žmones ir neleisti tokiems dalykams tęstis. Dar labiau žeidžia toks viešas pareiškimas, esą jonaviečiams nėra nei laiko, nei patrulių. Taip pat ir miesto kameros neveikia, nes nutrūko sutartis su miestą saugančia įmone. Ką gi, matyt tai tikrai puiki dirva veistis visokio plauko vagišiams ir švarinti butus vieną po kito.
Tiesą sakant, jau nesitikime atgauti savo daiktų, tačiau šias vagystes būtina sustabdyti, nes jos atima saugumo jausmą, kelia paranoją ir nepasitikėjimą teisėsauga. Būtent dėl to ir norisi, kad ši istorija išeitų į viešumą, nes nei mes pirmi, nei paskutiniai – tačiau, kol policija nesiims atitinkamų veiksmų, vagys siautės ir dar ne vienos šeimos ramybė bus sudrumsta.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
