Pagalvojau, kad koks paukštis, todėl ėjau toliau. „Miau“ nesiliauja, įdomu, iš kur garsas? Prieinu prie tų eglių, nuo kurių girdėti garsas. Ten guli „Maxima“ maišelis, iš jo ir sklinda garsas. Atidarau, o ten – mažas kačiukas, vos 10-14 dienų, įsuktas į maišą.
Metėme tuos grybus, lėkėme į Vilnių, pripirkome priemonių gyvūnų parduotuvėje, paskambinome veterinarei į Kauną, ji paaiškino, ką ir kap daryti. Nusprendėme – dabar turėsime katę (ar katiną), aišku, jei mažylis išgyvens. Paaiškėjo, kad šerti reikia kas 2-3 valandas, ir naktimis. Stengsimės išgelbėti ir auginti.
Šio laiško esmė yra tokia: kai kas nebeturi supratimo ir sveiko proto, tačiau taip gyvūnais atsikratyti nevalia. Yra prieglaudos, savanoriai, sveikas protas ir galiausiai sprendimas išauginti ir atiduoti. Taip gyvūnėlių tikrai nevalia išmesti. Tikiu, kad šis laiškas atkreips dėmesį ir su kitais gyvūnėliais bus elgiamasi geriau.