aA
Greitai bus metai, kaip Džoja šmirinėja mano namuose, kurie jau tapo mūsų namais.
Gražuolę kalytę į namus priglaudusi šeimininkė neslepia: pradžia nebuvo tokia smagi
© E. Rutkauskaitės nuotr.

Šmirinėja, krapšto koją, kai sėdžiu virtuvėje prie stalo, nes visada nori ant kelių, ir tiesiog VISADA žiūri liūdnomis išsprogusiomis akutėmis lyg sakydama: „Šeimininke, tu manęs nešėrei jau kokį mėnesį”, ir taip kasdien. Kai lauke šalta ar lyja lietus, parpia iki pietų ir atsisako lipti iš lovos, kol to nepadarau aš, atsisako ir filmą leisti man vienai žiūrėti.

Be galo mėgsta eiti pasivaikščioti, aplankyti kavines ir barus, alpsta nuo žmonių dėmesio, paglostymų taip, kad uodegytė virpa, lyg ims ir tiesiog nutruks. Mėgsta užsiropšti, apibėgti visus bare esančius žmones, tik įėjus į vidų, lyg pranešdama: „Aš čia!“.

Džoja yra mano kompanionė, draugė beveik visada ir visur, net jei norėčiau, kitaip būti negalėtų, nes ji visada šalia ir niekur nesitraukia daugiau nei per porą žingsnių. Man dingus kitame kambaryje porai minučių, vėl džiaugiasi, kai grįžtu, lyg matytų mane pirmą kartą ar po šimto metų ir būtų neapsakomai pasiilgusi. Nors pradžia nebuvo tokia smagi.

Džoją, kaip velykinį zuikutį pas mane atlydėjo Indrė ir Artūras iš „Dogspoto“. Tarpduryje stovėjo mažas, uodegą pabrukęs ir nuo viso pasaulio besislepiantis šuniukas. Be galo jautri, išsigandusi, nepatikli, į kiekvieną žmogaus judesį lyg atsakanti: „Prašau, nemušk manęs“. Džoja susigūždavo nuo menkiausio judesio, kėdės patraukimo, šluotos, skėčio, tačiau vis tiek degė noru glaustis prie žmogaus. Jos meilumas atrodė net kiek keistas, bandant įsivaizduoti, ką jai teko patirti pas ankstesnius „šeimininkus“.

Mažoji Džoja, kaip ir daugelis tokių nelaimėlių, buvo žmonių pasipelnymo įrankis, reikalingas tiek, kiek galėjo atsivesti šuniukų. Vieną dieną po nepavykusio kergimo jos gimda atsidūrė išorėje. Po mėnesio kančių kalytė vis dėlto pagaliau tapo nebereikalinga (gal dar buvo tikėtasi, kad vis tik „ta gimda netrukdys“). Sunku ir įsivaizduoti, ką per visą tą laiką teko patirti mažajai. Bet būtent ši nelaimė atvėrė duris į kitą gyvenimą.

Gyvenimą, kuriame Džoja po truputėlį priprato prie miesto, prie žmonių, mašinų, muzikos, gatvių bruzdesio. Visų svarbiausia – prie meilės. Dabar Džoja – dama, kurią nelabai domina žaidimai ir nerimti užsiėmimai su nesubrendusiais jaunikliais kieme, tačiau būtinai, bet kur ir bet kada iš bet kokio žmogaus nesikuklins pareikalauti tik jai vienai skirto dėmesio ar to skanėsto, kuris lekštėje ir kurio jai tikrai labai reikia.

Esu be galo dėkinga „Dogspotui“ už Džoją, už savo geriausią draugę ir, žinoma, pačiai damai Džojai nepamirštu padėkoti už tai, kad ji tokia nuostabi.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dėl nemokėjimo skaityti 85-erių kaunietė pasijuto lyg nusikaltėlė: kontrolė išprašė lauk ir nubaudė (145)

Skaityti nemokančios senolės klaida kontrolei buvo nė motais. Anūkės teigimu,...

Merginoms teko išeiti iš Kauno kavinės: sakė, galioja vienos valandos politika (123)

Norime pasidalinti savo nemalonia patirtimi vienoje Kauno kavinėje. Apie ją jau buvo rašyta anksčiau.

Vaizdelis paplūdimyje moterį grąžino 30 metų atgal: tai – gėdinga (56)

Buvau Valakampių paplūdimyje ir irgi noriu papasakoti apie tualetus. Nesitikėjau, kad to reikės...

Nufotografavo senovinę bažnyčios tupyklą: persižegnoji ir eini (23)

Nors senųjų lauko tualetų-būdelių jau turėjo nelikti, jos vis dar daug kur pastebimos.

Pačiame Vilniaus centre – neregėto įžūlumo vairuotojo poza (138)

Sakote, baisu taip statytis? Ne, mums čia jau kasdienybė.

Top naujienos

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (47)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Automobilių mokestis gali įnešti pokyčių: perspėja dėl apgavysčių, dalies žmonių laukia du keliai (61)

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių registracijos mokestis – jį reikės...

Šventinę dieną verta pasiimti skėtį (2)

Sekmadienio dieną lietaus bus mažiau, lis tik trumpai, didžiausia tikimybė prognozuojama...

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (239)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio sporto šakų centrui vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (109)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (21)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (100)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (19)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Komišką įvartį įmušęs „Bayern“ iškovojo ir Vokietijos taurę (3)

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai šeštadienio vakarą Berlyno Olimpiniam stadione iškovojo...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (54)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

|Maža didelių žinių kaina