Greitai bus metai, kaip Džoja šmirinėja mano namuose, kurie jau tapo mūsų namais.
© E. Rutkauskaitės nuotr.

Šmirinėja, krapšto koją, kai sėdžiu virtuvėje prie stalo, nes visada nori ant kelių, ir tiesiog VISADA žiūri liūdnomis išsprogusiomis akutėmis lyg sakydama: „Šeimininke, tu manęs nešėrei jau kokį mėnesį”, ir taip kasdien. Kai lauke šalta ar lyja lietus, parpia iki pietų ir atsisako lipti iš lovos, kol to nepadarau aš, atsisako ir filmą leisti man vienai žiūrėti.

Be galo mėgsta eiti pasivaikščioti, aplankyti kavines ir barus, alpsta nuo žmonių dėmesio, paglostymų taip, kad uodegytė virpa, lyg ims ir tiesiog nutruks. Mėgsta užsiropšti, apibėgti visus bare esančius žmones, tik įėjus į vidų, lyg pranešdama: „Aš čia!“.

Džoja yra mano kompanionė, draugė beveik visada ir visur, net jei norėčiau, kitaip būti negalėtų, nes ji visada šalia ir niekur nesitraukia daugiau nei per porą žingsnių. Man dingus kitame kambaryje porai minučių, vėl džiaugiasi, kai grįžtu, lyg matytų mane pirmą kartą ar po šimto metų ir būtų neapsakomai pasiilgusi. Nors pradžia nebuvo tokia smagi.

Džoją, kaip velykinį zuikutį pas mane atlydėjo Indrė ir Artūras iš „Dogspoto“. Tarpduryje stovėjo mažas, uodegą pabrukęs ir nuo viso pasaulio besislepiantis šuniukas. Be galo jautri, išsigandusi, nepatikli, į kiekvieną žmogaus judesį lyg atsakanti: „Prašau, nemušk manęs“. Džoja susigūždavo nuo menkiausio judesio, kėdės patraukimo, šluotos, skėčio, tačiau vis tiek degė noru glaustis prie žmogaus. Jos meilumas atrodė net kiek keistas, bandant įsivaizduoti, ką jai teko patirti pas ankstesnius „šeimininkus“.

Mažoji Džoja, kaip ir daugelis tokių nelaimėlių, buvo žmonių pasipelnymo įrankis, reikalingas tiek, kiek galėjo atsivesti šuniukų. Vieną dieną po nepavykusio kergimo jos gimda atsidūrė išorėje. Po mėnesio kančių kalytė vis dėlto pagaliau tapo nebereikalinga (gal dar buvo tikėtasi, kad vis tik „ta gimda netrukdys“). Sunku ir įsivaizduoti, ką per visą tą laiką teko patirti mažajai. Bet būtent ši nelaimė atvėrė duris į kitą gyvenimą.

Gyvenimą, kuriame Džoja po truputėlį priprato prie miesto, prie žmonių, mašinų, muzikos, gatvių bruzdesio. Visų svarbiausia – prie meilės. Dabar Džoja – dama, kurią nelabai domina žaidimai ir nerimti užsiėmimai su nesubrendusiais jaunikliais kieme, tačiau būtinai, bet kur ir bet kada iš bet kokio žmogaus nesikuklins pareikalauti tik jai vienai skirto dėmesio ar to skanėsto, kuris lekštėje ir kurio jai tikrai labai reikia.

Esu be galo dėkinga „Dogspotui“ už Džoją, už savo geriausią draugę ir, žinoma, pačiai damai Džojai nepamirštu padėkoti už tai, kad ji tokia nuostabi.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prabangios atostogos Turkijoje žlugo: viešbučio teritorijoje – statybos, maitinimas – kaip kalėjime (80)

Lietuvis Gabrielius nusprendė sužadėtinės gimtadienio proga padaryti jai malonią staigmeną ir...

Nepasikentęs praeivis „Jaguar“ vairuotojo parkavimu: turiu vieną klausimą visuomenei (79)

DELFI skaitytojai ir toliau fiksuoja vairuotojų pažeidimus gatvėse. Šįkart DELFI skaitytojui...

Ar baisus etatinio mokytojų darbo apmokėjimo velnias? (1)

Nė viena pastarojo dešimtmečio švietimo sistemos pertvarka nebuvo sulaukusi daugiau visuomenės...

Autobuso keleivę įskaudino vairuotojo žodžiai: jaučiausi stipriai pažeminta (59)

Ar ir jums yra taip buvę, kad turėjote nemalonią patirtį su maršrutinio transporto vairuotojais?...

I-asis Vilniaus rajono muzikos ir meno mokyklų styginių instrumentų ir akordeono etiudų konkursas „VIRTUOSSO“

Š. m. balandžio 14 d. Pagirių meno mokykloje vyko I-asis Vilniaus rajono muzikos ir meno mokyklų...

Top naujienos

Pratrūko net Venclova: nenoriu, kad tai būtų siejama su mano vardu (346)

Garsūs intelektualai – Tomas Venclova ir Mindaugas Kvietkauskas – labai nustebo savo pavardes...

Istorinis „Žalgirio“ žygis pradžiugino ne tik sirgalius (19)

Istorinis Kauno „Žalgirio“ krepšininkų žygis Eurolygoje džiugina ne tik sirgalius. Rankomis...

Komandos puolimą ant savo pečių tempusį Sabonį ir „Pacers“ paskandino Jameso tritaškis su sirena (7)

NBA atkrintamosiose varžybose itin skaudų pralaimėjimą patyrė kovingieji Indianos „Pacers“...

Gydytojas išplatino emocingą kvietimą: turime TEISĘ ir PAREIGĄ sakyti tiesą, nepaisydami raginimo to nedaryti (139)

Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius...

Jeffas Bezosas labai neįprastai atsirenka darbuotojus: kaip jūs atsakytumėte į suktus jo klausimus? (19)

Jeffas Bezosas, turtingiausias pasaulio žmogus ir „Amazon“ vadovas, yra pasakęs: „Jau mieliau...

Ketvirtame kėlinyje rungtynių eigą perlaužęs Valančiūnas nulėmė dramatišką „Raptors“ pergalę (2)

NBA atkrintamosiose varžybose dar vieną trilerį išgyveno reguliariojo sezono Rytų konferencijos...

Prasideda 10 mln. eurų investuojančio Norvegijos baldų gamintojo statybos Panevėžyje (4)

Panevėžyje ketvirtadienį įkasama Norvegijos baldų gamybos grupės „Ekornes“ naujos gamyklos...

Ką reiškia ir ko tikėtis iš Trumpo ir Macrono bičiulystės? (47)

Valstybinio vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose fanfarų fone netrukus gali paaiškėti, ar...

Laikinų patalpų galimybės: nuo mokyklos iki oro uosto

Laikinus pastatus žmonės dažnai įsivaizduoja kaip nekomfortabilius, nekokybiškus atliekančius...

Į „Vytautą“ spjovę Ballai įskaudino Šeškų: paliekame viską jų sąžinei (196)

Į Lietuvą atvyko Los Andželo „Lakers“ ateitimi laikomas Lonzo Ballas, tačiau grįždamas namo...