aA
Greitai bus metai, kaip Džoja šmirinėja mano namuose, kurie jau tapo mūsų namais.
© E. Rutkauskaitės nuotr.

Šmirinėja, krapšto koją, kai sėdžiu virtuvėje prie stalo, nes visada nori ant kelių, ir tiesiog VISADA žiūri liūdnomis išsprogusiomis akutėmis lyg sakydama: „Šeimininke, tu manęs nešėrei jau kokį mėnesį”, ir taip kasdien. Kai lauke šalta ar lyja lietus, parpia iki pietų ir atsisako lipti iš lovos, kol to nepadarau aš, atsisako ir filmą leisti man vienai žiūrėti.

Be galo mėgsta eiti pasivaikščioti, aplankyti kavines ir barus, alpsta nuo žmonių dėmesio, paglostymų taip, kad uodegytė virpa, lyg ims ir tiesiog nutruks. Mėgsta užsiropšti, apibėgti visus bare esančius žmones, tik įėjus į vidų, lyg pranešdama: „Aš čia!“.

Džoja yra mano kompanionė, draugė beveik visada ir visur, net jei norėčiau, kitaip būti negalėtų, nes ji visada šalia ir niekur nesitraukia daugiau nei per porą žingsnių. Man dingus kitame kambaryje porai minučių, vėl džiaugiasi, kai grįžtu, lyg matytų mane pirmą kartą ar po šimto metų ir būtų neapsakomai pasiilgusi. Nors pradžia nebuvo tokia smagi.

Džoją, kaip velykinį zuikutį pas mane atlydėjo Indrė ir Artūras iš „Dogspoto“. Tarpduryje stovėjo mažas, uodegą pabrukęs ir nuo viso pasaulio besislepiantis šuniukas. Be galo jautri, išsigandusi, nepatikli, į kiekvieną žmogaus judesį lyg atsakanti: „Prašau, nemušk manęs“. Džoja susigūždavo nuo menkiausio judesio, kėdės patraukimo, šluotos, skėčio, tačiau vis tiek degė noru glaustis prie žmogaus. Jos meilumas atrodė net kiek keistas, bandant įsivaizduoti, ką jai teko patirti pas ankstesnius „šeimininkus“.

Mažoji Džoja, kaip ir daugelis tokių nelaimėlių, buvo žmonių pasipelnymo įrankis, reikalingas tiek, kiek galėjo atsivesti šuniukų. Vieną dieną po nepavykusio kergimo jos gimda atsidūrė išorėje. Po mėnesio kančių kalytė vis dėlto pagaliau tapo nebereikalinga (gal dar buvo tikėtasi, kad vis tik „ta gimda netrukdys“). Sunku ir įsivaizduoti, ką per visą tą laiką teko patirti mažajai. Bet būtent ši nelaimė atvėrė duris į kitą gyvenimą.

Gyvenimą, kuriame Džoja po truputėlį priprato prie miesto, prie žmonių, mašinų, muzikos, gatvių bruzdesio. Visų svarbiausia – prie meilės. Dabar Džoja – dama, kurią nelabai domina žaidimai ir nerimti užsiėmimai su nesubrendusiais jaunikliais kieme, tačiau būtinai, bet kur ir bet kada iš bet kokio žmogaus nesikuklins pareikalauti tik jai vienai skirto dėmesio ar to skanėsto, kuris lekštėje ir kurio jai tikrai labai reikia.

Esu be galo dėkinga „Dogspotui“ už Džoją, už savo geriausią draugę ir, žinoma, pačiai damai Džojai nepamirštu padėkoti už tai, kad ji tokia nuostabi.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos beisbolo jaunimo rinktinė Floridoje iškovojo trečiąją vietą

Floridoje, lituanistinėje mokykloje „Saulėtas krantas” svečiavosi stipriausios pasaulyje...

Keturių šunelių globėja drąsina: šuniui reikia žmogaus ir tiek vietos, kiek užima atsigulęs (6)

Pradėsiu nuo seniausiai pas mus esančio labradoro retriverio Bakso. Jis, mano nuomone, buvo nelabai...

Meno platformos „BaltijosMenas.lt“ etalonas – garsieji Sotheby‘s ar Christie‘s aukcionai (4)

2018 metai buvo kupini meno renesanso Lietuvoje , tad nenuostabu, kad pamažu atsiranda ir ambicingų...

Akimirka Anykščiuose, kurios ilgai nepamirš – dėmesį patraukė kilnus jaunuolio poelgis (64)

Anykščių miestas turbūt geriausiai žinomas dėl savo garsių rašytojų, Puntuko akmens, Laimės...

Šiaulių gimnazistai galėjo susipažinti su kino industrija iš arti

Lapkričio 7 dieną nemaža grupė Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos mokinių vyko į edukacinę...

Top naujienos

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (72)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (263)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (105)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (64)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...

Namas – tarsi įgyvendinta svajonė: užburiantys pakrantės vaizdai leidžia jaustis kaip amžinose atostogose (1)

Yra labai nedaug vietovių, kurios turi didelei aglomeracijai būdingą tankumo, aukštos kokybės...

Vaikas serga: kas geriau – imti nedarbingumo pažymėjimą ar dirbti namie? (7)

Beveik pusė šalies darbuotojų, kurie turi vaikų ar artimųjų priežiūros pareigų, prireikus...

Naglis Šulija pažvelgė į planetų išsidėstymą: krizė gali būti ne už kalnų (29)

Finansų krizė jau ne už kalnų, tačiau dar turime laiko jai pasiruošti, sako astrologas Naglis...