Mūsų grupėje buvo grafitų piešėjų, jaunų muzikos prodiuserių, žurnalistų, pedagogų, cirko akrobatų, socialinių mokslų studentų ar tik mokyklą baigusių abiturientų. Ir kiekvienas mūsų norėjo bent dviejų dalykų: sužinoti, kaip įgyvendinti turimas idėjas ir įgyvendinti jas kartu su bendraminčiais iš svečių šalių.
Svarbiausia – pradžia
Pirmasis seminaro metu suteiktų žinių sluoksnis buvęs gana tiesmukas: informacija apie jaunimo mainų, iniciatyvų, projektų finansavimo galimybes, paraiškų teikimo mechanizmus, ataskaitų rašymus, pagaliau apie bendrąjį programos tikslą ir jos veiklą. Tačiau įstabiausia man buvo ne susirinkta techninių žinių lentelė. Tuomet bene pirmą kartą suvokiau: kapitalas, kuriuo reikia mokėti už keliones, bendraamžių iš kitų šalių pažintis bei tarpkultūrinę bendravimo ir veiklos patirtį, nebūtinai turi byrėti iš banknotams skirtos piniginės. Jei turi galvą ant pečių, esi iniciatyvus, norintis bendrauti ir mokytis – šias visas savybes galima paversti simboliniu kapitalu. Tik reikia pasistengti ir išmokti ieškoti.
Tai suvokusi sėdau prie kompiuterio ir imdavausi pati rašyti paraiškas. Žinoma, ne visos jos sulaukdavo teigiamų atsakymų. Tačiau užteko ir to, kiek pasisekė: ėmiau dalyvauti vis daugiau renginių ir mokymų įvairiose Europos šalyse, po truputį rinkdama įgūdžius (visų pirma – kalbos, taip pat ir bendravimo), kurie vėliau neabejotinai padėjo man ieškant darbo.
Programa, kuria tuomet taip domėjausi, į kurios seminarus vykdavau ir kurios projektus pati mėginau rengti, buvo ES programa „Jaunimas“ (Youth), nuo 2007 m. pakeitusi pavadinimą į „Veiklus jaunimas“ (Youth in Action), skatinanti vadinamąjį neformalų mokymą.
Gailėjausi nesudalyvavus gal tik vienoje, bene šauniausioje programos dalyje, Europos Savanorių Tarnyboje (arba EVS, European Voluntary Service), kuri remia jaunuolių pusmečio ar metų savanorišką darbą svečioje ES arba trečiojoje šalyje, t.y. užtikrina apgyvenimą ir padengia būtinas pragyvenimo išlaidas savanorystės metu. Per visą programos laiką Europos Komisija net pailgino savanorių amžiaus limitą iki 30 metų, tad aš save vis dar guodžiu turinti kad ir menką, bet vis dėlto galimybę pasinaudoti ir šia programa.
Nebeliko baimės
Tarpkultūrinio bendravimo patirtis per tuos pora keliavimo metų panaikino bet kokią svetimšalių ar svetimų kraštų baimę, tad kai pasitaikė proga išvažiuoti pasinaudojant Erasmus stipendija, iš karto ją griebiau. Erasmus programą daug kas sako esant visiems žinomu (ir dėl to gal nusibodusiu) reiškiniu, ir tarp ne vienos studentų kartos ji jau tapusi bendriniu žodžiu, o ne išskirtinės programos pavadinimu. Ne veltui Europos Komisijos pareigūnai, dirbantys Komisijos intelektualinės nuosavybės klausimų skyriuje, šią programą vadina vienu sėkmingiausių Europos Komisijos išvystytų prekių ženklų. Tad nenuostabu, kad, kaip visai neseniai buvo paskelbta Komisijos, nuo 2014 m. visos Europos Komisijos administruojamos švietimo programos, t.y. mokymosi visą gyvenimą (Lifelong learning) programos (kurių šeimai dabar ir priklauso Erasmus programa), taip pat Erasmus Mundus, Tempus ir Bendradarbiavimo su Industrinėmis šalimis programos, o taip pat ir neformalaus ugdymo Veiklaus jaunimo programa bus sujungiama į vieną grupę, vadinamą Erasmus visiems (Erasmus for All). Prekių ženklo stiprinimui tai tikriausiai neblogas rinkodarinis žingsnis, tačiau, kaip iš arčiau patyrusi šių programų administravimo virtuvę, esu įsitikinusi, kad iš vadybinio ir, tuo labiau, komunikacinio bokšto žiūrint, programos rengėjams teks nugalėti ne vieną kliūtį. Tačiau pasirengimui jie dar turi bent porą metų.
Dabartinio Erasmus populiarumas užgožė kitą, ne mažiau (o profesiniu požiūriu – gal net labiau) naudingą Mokymosi visą gyvenimą programos dalį – Leonardo da Vinci, kuri suteikia galimybę ne tik profesinio mokymo atsovams dalyvauti apmokymuose užsienyje, tačiau finansuoja ir profesinio arba aukštojo mokslo absolventų stažuotes užsienyje, turinčias jiems suteikti profesinės patirties, būtinos jiems sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.
Programa jauniems verslininkams
Jaunimo iniciatyvų rėmimas ir skatinimas – vienas ryškiausių dabartinių ES prioritetų. Mat ES viešųjų lėšų skyrimą jaunimo programoms laiko investicija į sistemos ateitį. Todėl ši investicija turinti pasiekti tuos jaunuolius, kurie simbolinio ar materialaus kapitalo kūrimu patys būtų linkę prisidėti prie ES vystymo. Kitaip tariant, būtų pasirengę idėti jėgų ir laiko ieškant institucijos, kuri priimtų stažuotei, formuluojant savo motyvaciją, pildant dokumentus, ir išlaukiant visus biurokratinius žingsnius. Arba, kaip dar geriau matoma, pavyzdžiui, Europos Komisijos Įmonių ir Pramonės generalinio direktorato administruojamoje Erasmus Jauniems verslininkams (Erasmus for Young Enterpreneurs) programoje, jau patys degtų tiesioginės savo investicijų į ateitį idėjomis.
Ši programa skatina jaunų pradedančių verslininkų mobilumą ir suteikia galimybes pasisemti patirties iš patyrusių kitų šalių narių verslininkų.
Pastaroji programa akivaizdžiai parodo, kodėl Europos Komisija taip atkakliai siekia suteikti galimybių jaunimo veiklai, ir kodėl jaunimo veiklos skatinimas yra vienas iš Europa 2020 strategijos prioritetų. Atsakymas paprastas – jaunimo nedarbas ES šiuo metu viršija 20 proc., t.y. ES šiuo metu 5 mln. jaunuolių yra bedarbiai, o šis skaičius reiškia 1 mln. padidėjimą nuo 2008 iki 2010 m.
Tad kalbėdami apie galimybių suteikimą jaunuoliams, ES pareigūnai visų pirma kalba apie suteikimą galimybės dirbti, arba tiksliau – pakelti jaunų žmonių patrauklumą darbo rinkoje. Panašiais faktais pradedama ir neseniai paskelbtos Europos Komisijos Jaunimo galimybių iniciatyvos (Youth Opportunities Initiative) įvadinėje dalyje. Bendrai kalbant, šia iniciatyva ne tiek siekiama įvesti naujų programų ar krypčių, skatinančių jaunimo veiklą (o tai reikštų ir naujų biudžetų eilučių sukūrimą, ko nei Europos Parlamentas, nei Europos Vadovų Taryba nelabai mėgsta), tačiau ir apibendrinti bei bendram tikslui mobilizuoti jau egzistuojančias programas, viena vertus, skiriant daugiau lėšų jų vykdymui, kita vertus, pabrėžiant ir skatinant jau egzistuojančius jų tikslus.
Šios Jaunimo galimybių iniciatyvos pridėtinė vertė – tai išsakytas pažadas prižiūrėti ir skatinti išvardintų politinių prioritetų laikytis ir pačių valstybių narių Vyriausybes. Vis dėlto, jei jau klaustumėte manęs, tai pagrindinis šių programų sėkmingumo garantas – ne nacionaliniai valstybių narių ar bendrieji ES politiniai veiksmai, tačiau pačių jaunuolių iniciatyva, kūrybingumas ir energija.
