Taigi ten vykstant, pradžioje buvo mintys padirbti, atsistoti ant kojų ir pradėti mokytis, pabaigti vidurinę ir t.t. Tačiau po pusantrų metų teko grįžti į Lietuvą (namai namučiai). Grįžom abu su mama vien tik dėl to, kad neradom ten tikrosios laimės. Radom tik pinigus ir daug absurdo žmonių atžvilgiu. Taigi galiu išsakyti tik vieną emigracijos pusę, susijusią su šia tema, tačiau vieną iš svarbiausių, mano manymu. Važiuojant į užsienį (mokytis, dirbti), manau, kiekvienas turėtų nusistatyti esminius savo norus. Ko jis ieško svetur ir be ko negali išsiversti čia, Lietuvoje.
Turiu ne vieną draugą, kuris išvyko į Angliją, Airiją, Škotiją, Olandiją ir pan. Visiems jiems mokytis sekasi, manyčiau, tikrai neblogai, žinoma, vienur sunkiau, kitur lengviau, ir pačiam reikia būti ne tinginiui. Bet žvelgiant bendrai, visus juos sieja vienas esminis dalykas – pinigai ir šeima bei draugai. Kad ir kur bevažiuotum mokytis - reikia pinigų, kai kur jų reikia tikrai nemažai. Kam išeina, patys bando susimokėti, kam ne - ima paskolas.
Žinoma, panaši situacija ir Lietuvoje. Be to, visi jie palieka savo šeimas, draugus, gimines ir panašiai, kas tikrai labai atsiliepia tiems patiems mokslams ir pačiam žmogui. Visi ilgisi, kai kurie mąstė ne kartą mesti mokslus ir grįžti į tėvynę dėl savo mamų ir tėčių. Tikrai nėra jauku nuvažiavus neturėti su kuo išsikalbėti, pasijuokti ar tiesiog išeiti pasivaikščioti.
Taip, Lietuvoje tikrai ne pyragai, tačiau pasižiūrėjus į žmones, kartais suprantu, kodėl taip yra. Nes patys žmonės tingi, stodami į universitetus ir pan. nepasidomi studijų paklausumu, darbo rinka ir tiesiog paprasčiausiai savo vidiniu balsu. Dažniausiai studentai nori tiesiog uždirbti daug pinigų, nežiūrėdami į tai, ar jiems patiks darbas, ar ras kur dirbti, ar bus perspektyvų. Susiradę darbą, skundžiasi, kad valstybė bloga, šefas blogas, nors patys retai kada noriai stengiasi. Kitiems net pasiūlius darbą, jie jo nenori, nes jis per prastas. Jei reikia darbo, dirbi bet ką, mano nuomone, vėliau gali ieškotis, kas tau labiau patinka pinigų atžvilgiu, ar darbo aplinka.
Prieš keletą dienų teko skaityti straipsnį, kuriame patys mokytojai pripažino, kad Anglijoje priima mokytis beveik bet ką, dėl to, kad mokslas yra nepigus ir taip yra užlopomas universitetų biudžetas. Žinoma, tokie dalykai dedasi ne visur. Ir, žinoma, gavus diplomą užsienyje, jis bus pripažįstamas daugelyje Europos ir ne tik šalių, priešingai nei Lietuvos. Bet juk ir čia galima gyventi.
Pačiam teko dirbti įvairius darbus, legalius ir ne tik. Dabar mokausi, galbūt stebuklo dėka atsirado darbas, tačiau nesiskundžiu tikrai. Stoti į universitetą nežadu, esminė problema - per brangus mokslas ir per mažos perspektyvos. Plius labai „įdomi“ mokymosi sistema, kuri nesikeičia jau daugelį metų, o jei ir keičiasi, tikrai ne į gerąją pusę.
Taigi kiekvienas turėtų apsvarstyti visus už ir prieš, paragauti tiek darbo, tiek mokslų iš daugelio pusių ir tik tada nuspręsti, ar verta emigruoti ir pabėgti. Tikrai ne visi atranda laimę ir užsienyje, nors daugeliui atrodo, kad ten sėdi mažas žmogeliukas su pilnu kibiru pinigų ir galimybių. Visur, visiškai visur, reikia įdėti darbo ir pastangų, jei nesistengsi, niekur nebus gerai.
--
Esi moksleivis ir turi savo nuomonę apie emigraciją? Išsakyk ją! Konkurso sąlygas rasi ČIA.