- Nuo kada pradėjote domėtis mada?
- Hmm... Pradėjau anksti, nuo mažens, net pats tiksliai nepamenu kada, kadangi tiek mano močiutė, tiek mama buvo siuvėjos, ir mane nuo mažų dienų supo moterys, stengiančios kurti grožį. Tai norom nenorom mada, siuvimu, drabužiais, medžiagomis ir ką iš jų galima sukurti pradėjau domėtis pakankamai anksti.
- Kada pats pradėjote kurti?
- Kadangi, kaip jau minėjau, nuo mažų dienų mane supo siuvančios moterys, tai entuziazmas ir noras padaryti kažką pačiam atsirado pakankamai anksti. Pirmąjį savo rūbą, panaudodamas močiutės „Zingerį“, siuvau savo seseriai būdamas gal 10 metų. Vėliau tų siuvinių vis daugėjo, regis, būdamas devintoje klasėje mokykloje pristačiau savo pirmąją kolekciją.
- Kaip jūsų darbą vertina šeima,draugai?
- Džiūgauja ir krykštauja. O iš tiesų tai gerai, tai mano darbas, kurį aš mėgstu, todėl mane supantys mano artimi žmonės labai mane palaiko ir gerai vertina.
- Ką veikiate laisvalaikiu?
- Jei atvirai, tai to laisvalaikio labai daug ir nėra. Man patinka mano darbas, tai mielai salone ir sekmadienį praleidžiu naują suknelę bedėliodamas. O likusį laisvą laiką stengiuosi praleisti pasisėdėjimuose su draugais, kur nors smagiai ir skaniai vakarieniaudamas, retsykiais į kokį filmą nueidamas.
Pakankamai neseniai atradau džiaugsmą keliauti (ir ypač grįžti namo), nors ir tos pastarosios mano kelionės buvo susijusios daugiau su darbu, nei su naujų miestų pažinimu ar gulėjimu paplūdimyje. Visas dienas išvykęs praleidau audinių parduotuvėse. Bet tokios kelionės nėra blogai - ir pailsi, ir naujų audinių atrandi, idėjų pasisemi ir tada labai namo sugrįžti nori ir viską greičiau praktiškai pritaikyti.
- Kaip Jums gimsta tokios originalios idėjos?
- Labai įvairiai, vienų suknelių idėjos gimsta žiūrint į turimą medžiagą, kitų siluetą pamatai pamatęs žmogų, kuriam ji bus skirta. Tikrai nesėdžiu po medžiu laukdamas, kol aplankys kokia mūza ir įpūs idėją. Visos geriausios idėjos gimsta darbo aplinkoje. Atrodo, pamatai moterį ir jau matai, kas jai idealiai tiktų. Ir derinant modelį gimsta tas geriausias modelis.
- Kiek laiko užtrunka jūsų darbo diena?
- Ilgai. Nuo 8 iki 17 val. dirbti tikrai netenka, ir laisvų savaitgalių šią vasarą turėsiu vieną. Ilga tiek darbo diena, tiek pati savaitė. Darbo diena paprastai prasideda apie 10 val. ryto, o jei reikia nulėkti kokių medžiagų parsivežti, tai dar anksčiau, o paskutiniąją klientę paprastai išleidžiu apie 20-21 val., taigi diena užtrunka apie 10-12 val.
O kadangi dabar pats vestuvių sezonas, tai dar ir kiekvieną šeštadienį tenka pasirūpinti savo nuotakomis.
- Ar galėtumėte būti kitos profesijos atstovu, jei nebūtų pasirinkimo?
- Jei atvirai, tai net nesu svarstęs tokio varianto. Labai mėgstu savo darbą ir šiuo metu net neįsivaizduoju, kad galėčiau dirbti kažką kitą.
- Gal artimiausiu metu ruošiate kokį pristatymą?
- Ne. Savo idėjų ir naujų suknelių pristatymą ruošiu vieną kartą per metus. Jam ruošiuosi daugiau kaip pusmetį, skirdamas labai daug laiko ir jėgų. O daugiau... Kiekviena mano paruošta nuotaka kiekvieną šeštadienį man yra kaip mažas pristatymas.
- Ką patartumėte jaunajai kartai, kuri ateityje galbūt mano tapti dizaineriais?
- Mano nuomone, žmonėms, kurie nori ir galvoja būti dizaineriais, mano patarimo tikrai nereikia. Tai ne ta profesija, kurią išmoksti baigęs universitetą ir gavęs diplomą. Žmogus, matantis save dizainerio rolėje, supranta tą pakankamai anksti ir tada jau, aišku, mokosi ir tobulėja visą gyvenimą.
- Palinkėjimas skaitytojams.
- Geros nuotaikos, jaunystės širdyje ir rengtis pagal jūsų amžių (nepasisendinti jaunystėje ir „nenusijauninti“ senatvėje.