Desperatiškas Alytaus paštininkų laiškas: pasidžiaukime atleistais darbuotojais ir sujungtais rajonais

– Kodėl prenumeruojamus spaudos leidinius gauname tik apie vidurdienį, o kartais tik kitą dieną? Kada pasikeis situacija? Kai kuriomis šių metų sausio dienomis redakcijos darbuotojai vienu metu į šiuos klausimus atsakinėjo visais tarnybiniais telefonais, nukreipdavo teirautis pašto darbuotojų. Pastarieji aiškindavo, kad laikini vėlavimai atsirado dėl 7–9 apsirgusių laiškininkų. Tačiau dabar „Alytaus naujienų“ redakciją pasiekė desperatiškas Alytaus paštininkų nusiskundimas vergiškomis darbo sąlygomis, nepakeliamais krūviais ir skurdžiais atlyginimais.

Vi­siems at­ro­do, kad laiš­ki­nin­ko dar­bas yra la­bai leng­vas, jie nie­ko ne­vei­kia, tik vaikš­to po na­mus sa­vo ma­lo­nu­mui. Ir aš taip gal­vo­jau, kol ne­pra­dė­jau dirb­ti Lie­tu­vos pa­šte. Keis­ta, kaip grei­tai ga­li ap­si­vers­ti vis­kas aukš­tyn ko­jom.

Laiš­ki­nin­kas, at­ėjęs į dar­bą, ne­iš­ei­na iš kar­to į sa­vo ra­jo­ną. Dar­bas daž­niau­siai pra­si­de­da nuo 6 valan­dos ry­to. At­ėjęs į dar­bą laiš­ki­nin­kas pa­si­i­ma iš lan­ge­lio pa­pras­tus laiš­kus, o iš ki­to – registruotus.

Jų kie­kiai bū­na la­bai įvai­rūs. Vie­nai die­nai ga­li bū­ti ir 30 re­gist­ruo­tų (tai reiš­kia, kad tu­rės ap­lan­ky­ti tris­de­šimt pa­što klien­tų, lauk­ti, kol jie ati­da­rys du­ris, ir įteik­ti re­gist­ruo­tą laiš­ką ar­ba siun­ti­nį) ir nuo 100 iki 200 laiš­kų bei nuo 20 iki 60 laik­raš­čių.

Ki­tą die­ną ga­li bū­ti ir dvi­gu­bai vis­ko. O kai su­ei­na są­skai­tos, tai oho koks kie­kis vie­nam laiš­ki­nin­kui ten­ka. Pa­skai­čia­vus vi­dur­kį mė­ne­sio ga­le ga­li bū­ti apie 7 tūkst. laiš­kų, 900 laik­raš­čių, 500 registruotų laiškų.

Ne­skai­tant ki­tų pa­slau­gų, ku­rias mes tu­ri­me at­lik­ti: pre­ky­ba pa­što pre­kė­mis – yra pri­vers­ti pre­kiau­ti ar­ba pa­tys pirk­ti pre­kes, pa­šal­pos, žur­na­lų, laik­raš­čių už­sa­ky­mas, pa­im­ti laiš­kus iš įstai­gų, su kuriomis Lie­tu­vos pa­štas su­da­ręs su­tar­tis.

Tai­gi, pa­si­ė­męs vi­są tos die­nos kie­kį, laiš­ki­nin­kas tu­ri su­si­skai­čiuoti kie­kį ir su­si­dė­ti pa­gal ei­liš­ku­mą. Tai ga­li už­truk­ti nuo 40 mi­nu­čių iki va­lan­dos ir dau­giau. Pas­kui ke­liau­ja į sa­vo ra­jo­ną ir vis­ką iš­ne­šio­ja. Pa­si­klau­so dar gy­ven­to­jų prie­kaiš­tų, kad ne lai­ku ga­vo spau­dą.

Taip nu­ti­ko, kad 2019 me­tais sau­sio mė­ne­sį at­vy­ko val­džia iš Vil­niaus. Su­si­rin­ki­mas vy­ko po dar­bo va­lan­dų, už­tru­ko apie dvi va­lan­das, už ku­rias laiš­ki­nin­kas nie­ko ne­gaus pa­pil­do­mai prie al­gos. Ir pa­reiš­kė, jog nuo ge­gu­žės mė­ne­sio iš 12 vaikš­čio­ja­mų ra­jo­nų liks tik 7 ra­jo­nai. Tai­gi bus at­leis­ti net 5 dar­buo­to­jai. Šių ra­jo­nų dy­džiai bu­vo nuo 0,7 eta­to iki vi­so eta­to.

O jun­gia­mi ra­jo­nai: 0,7 ir 0,9 eta­to ir pa­da­ro­mas vie­nas eta­tas, už tą pa­tį at­ly­gi­ni­mą; to­liau 1,0 ir 0,95 eta­to į vie­ną su­jun­gia ir duo­da vie­ną eta­tą už tą pa­tį at­ly­gi­ni­mą. Prie­dų jo­kių ne­gau­na­me, nebent at­ski­rai už su­pre­kiau­tas pre­kes. Duo­da į ran­kas elek­tri­nį dvi­ra­tį ir pra­šom dirb­ti.

Pa­sak val­džios, šiuo me­tu mū­sų ėji­mo grei­tis 3 km/h, o dvi­ra­čiu bus 9 km/h. Mes ne tik ne­šio­si­me vi­są spau­dą, bet dar kar­tu nuo dau­gia­bu­čio iki ki­to dau­gia­bu­čio tu­rė­si­me stum­tis dvi­ra­tį, jį pri­ra­ki­nė­si­me prie kiek­vie­nos laip­ti­nės ir grį­žę at­si­ra­ki­nė­si­me. Tai tik­rai „grei­čiau“ ap­tar­nau­si­me tą ra­jo­ną!

Jei­gu pra­dur­si­me pa­dan­gą, tai tą dvi­ra­tį tu­rė­si­me par­si­temp­ti at­gal į pa­štą. Bet pa­grin­di­nis val­džios ar­gu­men­tas – mums nie­ko ne­rei­kės neš­tis ant pe­čių! O dvi­ra­čio kai­na ne ma­žes­nė nei 2 tūkst. eu­rų, o dar ir ap­tar­na­vi­mas ir prie­žiū­ra kai­nuos kiek­vie­ną mė­ne­sį. Dvi­ra­čius gaus tik ma­žes­nių mies­tų dar­buo­to­jai. Tai­gi, val­džia tei­gia, kad taip palengvina laiš­ki­nin­kui dar­bą ir pa­ge­ri­na dar­buo­to­jo dar­bo są­ly­gas.

Tik ne­aiš­ku, ku­riems laiš­ki­nin­kams pa­ge­rins: ar tiems, ku­riuos at­leis iš dar­bo, ar tiems, ku­rių krū­vis pa­dvi­gu­bės.

Kaip jau dau­gu­ma aly­tiš­kių ži­no, nuo sau­sio mė­ne­sio pa­štas pe­rė­mė da­lį laik­raš­čių ir žur­na­lų iš priva­čios įmo­nės, ku­ri at­ski­rai ne­šio­jo. O nuo va­sa­rio per­im­si­me visą li­ku­sią spau­dą. Jos kie­kiai kiek­vie­na­me ra­jo­ne ski­ria­si, bet, pa­vyz­džiui, ket­vir­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį jų ga­li bū­ti nuo 50 iki 100 ir daugiau (o apie svo­rį iš­vis pa­ty­lime).

Ten dir­bo at­ski­ri žmo­nės ir jie gau­da­vo at­ly­gi­ni­mus vien tik už spau­dos iš­ne­šio­ji­mą. O mes, pe­rė­mę vi­są tą kie­kį, prie al­gos pa­pil­do­mai ne­gau­si­me nė cen­to. Jau da­bar žmo­nės skun­džia­si, kad vė­lai gau­na laik­raš­čius, o kas bus ta­da, kai su­jungs tuos ra­jo­nus!!!

Mū­sų nuo­mo­nė nie­kam ne­rū­pi. Su­jun­gus du ra­jo­nus, net va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu bus ne­įma­no­ma vis­ko lai­ku iš­neš­ioti, o dvi­ra­čiais iš vi­so ne­pa­jėg­sim, jau da­bar mes pa­var­gę grįž­ta­me. Ge­rai suprantame gy­ven­to­jus, ku­rie no­ri, kad jų siun­ti­niai ir spau­da at­ke­liau­tų lai­ku į na­mus, bet po to, kai su­jungs ra­jo­nus, apie tai ga­li­ma bus pa­mirš­ti.

Vai­ruo­jan­tys au­to­mo­bi­lius laiš­ki­nin­kai va­žiuo­ja sa­vo au­to­mo­bi­liais, gau­na už nu­omą ir trans­por­to nu­si­dė­vė­ji­mą ne per dau­giau­sia. Ku­ro duo­da pa­štas, ta­čiau ku­ro nie­kad ne­už­ten­ka vi­sam mė­ne­siui, nes tie, ku­rie ren­gė marš­ru­tus, neat­si­žvel­gė į tai, kad nors že­mė­la­py­je yra ke­lias, iš tik­rų­jų ten jo nėra. Laiš­ki­nin­kas, vai­ruo­jan­tis au­to­mo­bi­lį, pri­va­lo im­ti vis­ką, o pės­čia­sis – iki 10 kg mo­te­rys ir iki 15 kg vy­rai. Bū­na die­nų, kad nė­ra ka­da at­si­kvėp­ti ir dir­ba be per­trau­kė­lės (nors pie­tūs pri­klau­so), kad tik grįž­tų iki sa­vo dar­bo va­lan­dų pa­bai­gos. Kai­mo ke­liai bū­na ne­iš­va­žiuo­ja­mi, rei­kia lau­žy­ti sa­vo au­to­mo­bi­lius.

Tai­gi, vi­si ga­li­me pa­si­džiaug­ti ga­vę nau­jas trans­por­to prie­mo­nes, di­des­nius kie­kius spau­dos bei atleis­tais dar­buo­to­jais ir su­jung­tais ra­jo­nais. VA­LIO!!!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

DELFI paprašė pakomentuoti šį Alytaus pašto darbuotojų atvirą laišką Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovę Vaidą Budrienę

„Visų pirma, norėčiau pabrėžti, kad prenumeratos nešiojimo paslauga yra viena svarbiausių paslaugų Lietuvos pašto veikloje. Pokyčiai Lietuvos pašto Tinklo struktūroje vyko, vyksta ir vyks nuolatos. Pašto paslaugos yra itin dinamiška ir itin konkurencinga rinka (mūsų rinkoje aktyvią plėtrą vykdo Estijos, Vokietijos, Prancūzijos paštai), todėl Lietuvos paštas visuomet ieško ir ieškos būdų, kaip pirma, dar labiau pagerinti savo aptarnavimo kokybę, antra, turėti kuo optimaliausią, ekonomiškai pagrįstą tinklą.

Lietuvos paštas nėra išlaikomas iš valstybės biudžeto lėšų, tad bendrovės paslaugų pritaikymas šiuolaikiniams klientų, darbuotojų poreikiams, privalėjimas išlikti itin aštrioje konkurencinėje aplinkoje yra esminis tikslas, leidžiantis įmonei veikti efektyviai.

1. Per 2018 m. mažiausiai uždirbantiems Lietuvos pašto darbuotojams (tarp jų ir laiškininkams) du kartus buvo pakeltas atlyginimas. Nuo 2018 m. pradžios iki dabar atlyginimas laiškininkams po mokesčių vidutiniškai pakilo apie 50 Eur pilnam etatui. 2019 m. toliau planuojamas nuoseklus darbo sąlygų gerinimas;

2. Laiškininkai jau visus metus neturi iškeltų asmeninių tikslų parduoti kuo daugiau prekių. Tačiau jie turi galimybę, visiškai laisva valia užsidirbti papildomų pajamų iš parduotų mažmenos prekių. Norime pabrėžti, kad tik nuo pačio laiškininko priklauso, ar jis nori pasinaudoti šia galimybe;

3. Pašto paslaugų rinka yra itin dinamiška. Todėl joje, ypač pastaraisiais metais, kai laiškus keičia daiktų siuntimas, vyksta itin daug pokyčių. Juos vykdant Lietuvos paštas visada derina pasikeitimus su reguliatoriumi bei peržiūri darbuotojų darbo krūvius, kad šie atitiktų keliamus normatyvinius reikalavimus;

4. Elektrinius dviračius naudoja daugelis Vakarų Europos paštų laiškininkai. Nors tai yra naujovė Lietuvoje, Europoje (Skandinavijos šalyse, Vokietijoje) elektriniai dviračiai laiškininkams yra įprasta jų darbo priemonė. Noriu pabrėžti, kad elektriniai dviračiai yra ne šiaip paprasti elektriniai dviračiai, o pritaikyti būtent pašto paslaugoms atlikti. Jie būtent ir bus pritaikyti didesnių svorių vežimui, turės plačius, itin modernius krepšius, į kuriuos galima bus susidėti patogiai tiek vežamas siuntas, tiek prenumeratą. Elektrinius dviračius Lietuvos paštui gamina UAB „Baltik vairas“. Koks turi būti elektrinis dviratis laiškininkams konsultavomės su Skandinavijos šalių paštais, kurie elektrinius dviračius miestuose naudoja jau seniai. Primenu, kad šiuo metu laiškininkai neša siuntas bei prenumeratą, eidami pėsčiomis.“