„Dažniausiai tokios dovanos trūnija kurį laiką spintoje, kol po keleto metų būna kam nors atiduotos arba išmestos...“, - rašo skaitytojas.
„Šiemet man kilo puiki idėja tokiu klausimu - gavau dovanų, kurios man buvo nepriimtinos, tad sureagavau šitaip: tokias dovanas, kurios ne man - įdėjau į dovanų maišelį tiems, kuriuos aš pats sveikinau ir žinojau, kad tai jiems bus priimtina. Labai paprasta. Suveikiau kaip „paskirstymo punktas“. Sakot, „negalima dovanoti ar kažko kito daryti“ su tau dovanotomis dovanomis? Baikit baikit... laikas gydytis nuo tokių nesąmonių“, - sako diskusijos dalyvis.
„Jau porą metų iš tokių sankaupų padarau „laimės šulinį“ per kokią nors šventę. Ir man gerai, ir žmonės džiaugiasi, kai tokiu būdu „išsiburia“ sau ateitį. O „laimės šulinys“ tikrai neįpareigoja gauto niekniekio saugoti ar kaip kitaip branginti. Išsitraukei kokią statulėlę su kūdikėliu - išsiaiškinai, kad laukia šeimos pagausėjimas, ir būk laimingas“, - gerą idėją siūlo skaitytoja.
„Kad nebūtų nereikalingų dovanų, darome labai paprastai. Iš pradžių susitariame, kokią pinigų sumą skirsime dovanoms, o tam laikui atėjus, tomis sumomis ir apsikeičiame. Ir dovanos įteiktos, ir jokių nereikalingų daiktų nelieka“, - sprendimo būdą siūlo diskusijos dalyvė.
„Kai pradeda dalinėti visokius angeliukus ir pagrabines „puošmenas“, tai nors apsivemk. Jau geriau nieko nedovanotų, tai bent nuotaikos nesugadintų. Ką darau? Tuoj pat išmetu į šiukšlinę, kad nervų negadintų“, - griežtą nuomonę dėsto skaitytojas.
„Niekad neišmetu dovanų, nes gerbiu žmogų, kuris man tą dovaną rinko, vyniojo ir dovanojo. Blogų dovanų nebūna“, - sako skaitytojas.
„Daugumą nereikalingų ir nesąmoningų gautų dovanų išmetu (taupykles, statulėles, ir pan), šiek tiek padoresnes, bet neįtikusias dovanas (kvepalai, rūbai, aksesuarai) atiduodu draugams, giminaičiams, kuriems tie daiktai patinka“, - rašo skaitytoja.
„Dovanų gautų daiktų neišmetu, nebent jie nuo ilgo stovėjimo sudyla, ar pan. Dalį tokių smulkmenėlių padovanoju kitiems kaip priedą prie kažko praktiškesnio. Be to, tai, kas vienam tik nereikalingas niekutis - kitam galbūt labai vertingas ir gražus daiktas. O išmesdami daiktą parodot tik nepagarbą žmogui. Manau, pati, sužinojusi, kad žmogus dovanotą mano dovaną tiesiog išmetė, kitą kartą nedovanočiau nieko arba apsiribočiau saldumynais, arba gėrimais“, - rašo diskusijos dalyvė.
„O nepagalvoji, kad dovanodama pigias nesąmones ir beverčius blizgučius, pati parodai nepagarbą žmonėms, ir pabrėži, kad jų draugystė/giminystė/kaimynystė/darbas kartu Tau visiškai nesvarbu ir neverta dėmesio? Gerų, kokybiškų, apgalvotų dovanų niekas nemėto. Jei negali nupirkti prasmingos dovanos, tikrai, geriau ir dovanok saldumynus, arbatą, kavą, alkoholinius gėrimus arba tiesiog pasveikink tuos žmones, kuriuos sveikindama planuoji gerokai pataupyti pinigus, žodžiu, apkabinimu, bučkiu ir nesuk sau galvos“, - jai oponuoja skaitytojas.
„Aš irgi esu visiems dėkinga už dovanas, kokios jos bebūtų, bet vis dėlto esu gavus vieną dovaną, kuri mane šokiravo. Kai man buvo 16 metų, vaikinas (bendraamžis) per Kalėdas man padovanojo lėkštes. Na, tokias labiau suvenyrines, kur būna susikrauti obuoliams, sausainiams, ir pan. Stovėjau ir nežinojau, kaip reaguoti, galvojau, gal čia pokštas, o tikra dovana dar laukia, bet ne... Dabar, po 10 metų, tai gal ir nieko tokia dovana būtų, nes visada reikia kažko namams, bet tais laikais man labiau būtų patikęs pliušinis meškiukas ar kvepianti žvakė. Lėkštes atidaviau mamai, kiek pamenu“, - linksmą istoriją pasakoja skaitytoja.
„Kadaise, kai dar mokiausi mokykloje, buvo tradicija tarp klasiokų traukti, kas kam dovanos kalėdines (tuo metu naujametines) dovanėles. Aš buvau prie „biednų“, o tokių klasėje vengdavo (turbūt manė, kad nepriteklius užkrečiamas). Mane „ištraukusi“ klasiokė padovonajo ... šaukštelį. Taip, šaukštelį, naują tvarkingą šaukštelį. Prabėgo daug metų, ir šiandien turiu tą šaukštelį, pasilikau atminčiai, bet jis mano namuose - skurdžiausias daiktas, koks tik gali būti“, - rašo skaitytoja.
„Prieš mėnesį buvo (nereikalingų) dovanų pirkimo psichozė, o dabar klausiama patarimo - kur tą šlamštą dėti. Ogi nepirkti, ko nereikia. Mes prieš pirkdami dovanas, aiškiai pasiklausiame, ko žmogui reikia, juk saviems dovanos perkamos. O ir iš viso - ne dovanos Kalėdų esmė. Apie tai kiekvienas turėtų pamąstyti“, - įsitikinęs diskusijos dalyvis.
DELFI Pilietis siūlo pažiūrėti, kaip į nepatinkančias dovanas reagavo vaikai (anglų kalba):
Dėkojame DELFI skaitytojams už išreikštas nuomones!
