O buvo taip: ryte važiavau į darbą ir kažkas atsitiko automobiliui (mes, moterys, tikriausiai kai labiausiai nesuprantam, tai daugiausiai panikuojam). Pastebėjau, kad iš po kapoto rūksta balti dūmai, tad sustojau. Įjungiau avarinį signalą, atsidariau kapotą ir pamačiau, kad bėga dar kažkoks skystis.
„O dieve“, – galvoju, ir dėkoju jam, kad nieks nedega. Paskambinu sūnui, ką daryti, jis pasakė, kad gal palaukčiau jo, keletą minučiu dar jam bandžiau paaiškinti, kas dedasi.
Privažiavo automobilis, išlipo vyras, kuris priėjo ir sako: „Aš jau matau kas yra, sėsk į automobilį ir pavažiuok į degalinę, kuri šalia, nupirk antifrizo“. Jo automobilis buvo pažymėtas užrašu „Aplinkos apsauga“, tad įjungė švyturėlius ir palydėjo mane iki degalinės. Taip ir padariau: jis laukė, supylė skystį, palaukė, kol užvedžiau automobilį ir palinkėjo gero kelio. Padėkojau jam ir klausiau, kiek esu skolinga, bet jis pasakė, pasikartosiu, kad „tai jo pareiga“, dar bandžiau iškvosti vardą ir pavardę, bet ir to nepasakė. Aš tik spėjau jo automobilio numerį užsirašyti – BZE 711.
Per kelias minutes sustojus Geležinio vilko g., nors ir taip buvo spūstis, niekas iš kitų automobilių nesugebėjo net per langą paklausti, ar nereikia pagalbos. Labai noriu padėkoti šiam žmogui, kuris buvo tarsi angelas sargas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Taip pat norite padėkoti, pasidžiaugti kitų pagalba jums? Rašykite žemiau!