Beatos populiarumą tarp panevėžiečių liudija tai, kad nors susitikimas turėjo prasidėti penktą, tačiau žmonės bibliotekoje ėmė būriuotis dar prieš keturias. Daugelis susirinkusiųjų prisipažino, kad dažnai gamina nesudėtingus patiekalus pagal jos receptus, taigi, sužinoję, kad pavakarę galės praleisti jos draugijoje, nepaprastai apsidžiaugė.
Žymioji kulinarė sausakimšoje, bet jaukioje bibliotekos aplinkoje atvirai bei nuoširdžiai bendravo su publika. Nors čia Beata lankėsi pirmąkart, ir daugelis yra ją matę tik televizijos ekrane ar spaudos puslapiuose, tačiau atrodė, kad ši besišypsanti, šeimyniška ir šilta moteris – gera ar net artima draugė. Beata džiaugėsi, kad bibliotekos – puikus bendruomenės susibūrimo centras, skleidžiantis gerą energiją, žinias, ramybę. Moteris renginio metu pasakojo apie žurnalistikos studijas, gyvenimą ir kulinarijos mokslus Londone. Taip pat – ir knygas, darbą televizijoje, šeimą. Žinoma, nepasiėjome ir be angliškos virtuvės ir kultūros ypatumų aptarimo. Paatviravome ir apie meilę maisto gamybai, pomėgį lankytis restoranuose, ragauti įvairius patiekalus: „Man visuomet patiko gaminti. Savo patiekalais lepindavau kursiokus, artimuosius, draugus. Tačiau nesitikėjau, kad kada nors būsiu kulinarė, rašysiu knygas ar turėsiu savo vardinę duoną“.
„Pirmąkart Londone apsilankiau trečiame kurse. Jis pasirodė man tikras svajonių miestas – dinamiškas, madingas. Svajojau gyventi ten ir šis noras netikėtai išsipildė, kai ištekėjau už brito. Net 11 metų balansavau tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Vilniuje laukė filmavimai, Londone – daug laisvo laiko. Jo metu lankiau kavines, bistro, restoranus, pamėgau vietinius žurnalus, straipsnius apie maisto ruošimą, taip pat ėmiau lankyti įvairius maisto ruošimo kursus. Jų, o taip pat ir anytos bei vyro dėka daug išmokau. Britų papročiai, kultūra, gyvenimo būdas tapo man artimi, tačiau negalėjau paleisti ir Lietuvos. Vyras pirmas nusprendė pasiduoti“, – apie persikėlimą į Lietuvą juokavo viešnia.
Paklausus apie tai, kaip gimė mintis rašyti knygas, moteris atsakė, kad pati nebūtų išdrįsusi, tačiau sulaukė pasiūlymo ir nutarė išmėginti savo jėgas. Nors tuo pačiu metu išėjo ir L. Samėno bei N. Marčėnaitės kulinarinės knygos, ji konkurencijos, teigė, nebijojusi. „Kiekviena knyga turi savo skaitytoją“, – kalbėjo Beata.
Kad atrado kelią į skaitytojų širdis ir skrandžius, liudija tai, kad kasmet išleidžiamos knygos gausiai perkamos. Beata pasidžiaugė ir keturis metus brandintos svajonės išsipildymu. „Jau gruodžio pradžioje pasirodys kulinarijos ir rankdarbių žurnalas „Beatos virtuvė: kalėdinis pagalbininkas. Tai – mano seniausia, kaip maisto žurnalistės, svajonė“, – dalinosi džiugia žinia.
Energinga, pozityvumą spinduliuojanti Beata vietoje nestovi, ant laurų jai užmigti neleidžia, kaip pati sako, noras išbandyti ką nors nauja, eksperimentuoti. Su susirinkusiais ji pasidalijo dar viena savo svajone. Visus apžvelgusi ir apdovanojusi švytinčia šypsena, B. Nicholson prisipažino, kad trokšta atidaryti kulinarijos studiją ar mini mokyklą, kur žmonės galėtų susitikti, praleisti laiką, gaminti maistą.
Kadangi jau pradedama ruoštis žiemos šventėms, Beata atskleidė, kokius patiekalus ruošia, papasakojo apie britų Kalėdų valgių tradicijas. Moteris prisipažino, kad Kalėdas švenčia pagal angliškas tradicijas, gamina britiškus patiekalus, o Kūčias, arba, kaip sako jos vyras, silkės ir aguonų šventę – pagal lietuvių papročius.
Visi atvykę į renginį galėjo ne tik pasidomėti kulinarinėmis aktualijomis, bet ir, bent mintyse, pasmaguriauti. Beatai bepasakojant apie įvairius skanėstus, suurzgė skrandžiai, kaupėsi seilės, o vaizduotėje plaukė patiekalų vaizdiniai. Paradoksalu, kad du neapolietiškos picos restoranus įkūręs Beatos vyras, anksčiau nieko bendro neturėjo su maistu, rado savo nišą ir mato daug galimybių Lietuvoje, kai lietuviai galimybių ieško Anglijoje.
Beatos atžalos – Izabelė ir Jurgis, taip pat neabejingi kulinarijai. Pasak viešnios, dukra jau pati kepa sausainius. Vaikai labai mėgsta žaisti restoraną, sudarinėti meniu, gaminti patiekalus, serviruoti. Pasibuvimas netruko prabėgti, o susirinkusieji nenorėjo taip gretai viešnios paleisti. Žiūrovai Beatą „užvertė“ įvairiausiais klausimais. Moteris visiems mielai ir išsamiai atsakė, pasidalino receptais. Išsidriekė eilė norinčiųjų įsiamžinti su Beata, gauti autografą, taip pat ir įsigyti jos knygų, kalendorių, kuriose sudėtos visos žinios, patirtis bei profesinė branda, galima rasti neįmantrių valgių, skirtų visai šeimai.
Prieš atsisveikindama Beata visiems palinkėjo daryti tai, kas teikia džiaugsmo ir laimės. Bibliotekos darbuotojas viešnia pradžiugino dovanodama tris knygas, kalendorių ir pačios keptą pyragą.