Nežinau, ar pastebėjote tokią tendenciją, kad nemažai produktų ant Lietuvos prekybviečių lentynų tapo tiesiog nebevalgomi. Ir apie tai kažkaip dar nebuvo kalbėta plačiai visuomenėje. Buvo pastebimi tik paskiri komentarai šen bei ten, tam tikri nusivylimai socialiniuose tinkluose ir pan.
Norėčiau pasidalinti savąja patirtimi, kaip dažnai tenka nusivilti produktais, kurie yra ne tik brangesni nei užsienyje, bet dar kai kuriuos tenka ir išmesti vos tik atsikandus pirmąjį kąsnelį.
Konkreti situacija pasakojama Šiauliuose. Prekybos centrų tikrai neminėsiu, vien dėl to, kad nenoriu užsitraukti kažkokių nemalonumų, kas tikrai būdinga Lietuvoje, nes čia pirkėjas, kad ir kaip keista bebūtų, yra ne pirmoje vietoje.
Palyginimui galiu pasakyti, kad Europos šalyse (Vokietija, Prancūzija, Belgija ir kt.) tokių žemiau pateiktų dalykų tikrai nerasite arba tai bus reti vienetiniai atvejai, kaip sakoma, bloga partija, ir ten pardavėjai bei gamintojai tikrai turi sąžinę. Tad kadangi esu ES pilietis, rašau atvirą laišką visiems gamintojams ir prekeiviams.
Keliolika kartų pirkau, pavyzdžiui, žuvį ir jos skonis pastaruoju metu pasidarė tiesiog šlykštus, lyg joje būtų gausu chemikalų, ko anksčiau, dar prieš gerus kelis metus, nebuvo. Tas skonis atsirado palaipsniui. Iš pradžių pastebėjau tokį nemalonų siurprizą pirktame „šviežiame“ upėtakyje. Kepant ir kvapas atsirado nemalonus. Toliau bandžiau ne tik upėtakius, bet ir lašišas, šaldytas žuvis iš įvairių prekybos vietų ir turgaus. Pora kartų pataikiau ant geros produkcijos, tačiau ji po poros mėnesių dingdavo iš lentynų arba taip pat pradėdavo skleisti šį skonį. Jau prarandu viltį ir numanau, kad teks atsisakyti žuvies išvis.
Kad ir šiandien pasidariau kotletus iš šaldytos žuvies (paėmiau šįkart dar kitą pakuotę - brangesnę net už mėsos kilogramą!), bet išmečiau visą pakuotę šaldytos žuvies! Po galais, galvoju, ir vėl tas pats. Pinigai į balą. Ir kaip tu dabar įrodysi, kad bjaurus produkto skonis? Sakysite, tai ne žuvis kalta? Prieskoniai su mėsa naudojami tie patys - skanūs, tai galvoju, kad ne juose net esmė. Nors ir tie prieskoniai paprasti - druska ir pipirai. Sviestas irgi kepintas, tepamas ant duonos jokio tokio skonio neturi. Kepiau savo pagautas žuvis - tokio skonio irgi nebuvo. Tad išvada viena - kažkas negerai su ta žuvimi.
Antra problematiška situacija - reikia pomidorų skanių. Tokių kaip iš daržo. Na, nebegaliu rasti gerų skanių pomidorų, kurie ir būtų pagal skonį pomidorai, o ne kažkokia beskonė masė arba iš vis žalius parduoda arba pagedusius. Tiesiog nėra pasirinkimo daugiau. Kas čia nutiko su jais? Turiu tokią teoriją, kad pomidorai yra modifikuojami, kad jų savybės būtų kuo palankesnės ilgam laikymui sandėliusoe, o ne pirkėjo skonio receptoriams. Net ir vasarą daug kur tokių pasitaiko. Tai per jėgą tenka tokius valgyti - negi išmesi.
Kita bėda - kopūstai, kurie yra kieti kaip žaltys. Tokia pati bėda kaip ir su pomidorais. Balandėlių nepasidarysi iš jų. Kur dingo normalūs vasariniai kopūstai minkšti? Mažus pavasarį matau, bet tokie tik salotoms tinkami. O ir jie neužsibūna ilgai, po to vėl tuos kietus tenka imti, kurių neįmanoma nei išvirti, nei troškinti (3 valandas troškinau ir nesuminkštėjo!).
Ir kur marinuoti agurkėliai dingo normalūs? Visur karaliauja bene kelios tos pačios firmos ir imdavau ne pačius pigiausius. Vienus iškart išmečiau dėl bjauraus skonio, kiti du skirtingų įmonių produktai buvo, nepatikėsite, su žemėmis! Tiesiog blogai nuvalyti agurkėliai sudėti į stiklainius. Tarp dantų girgždėjo. SIAUBINGAI nemalonu. Teko išmesti abu stiklainius. Tai tik vokiškų prekių prekybos centre radau daugmaž skanių.
Mėsos produktai taip pat stebina savo skonio ir konsistencijos savybėmis. Iš prekybos centrų jau seniai nebeperku, nes laimei atradau vieną nedidelę krautuvėlę, kurioje mėsos produktų kokybė tikrai aukšto lygio, kas tikrai nustebino. Be to, joje visada būna pirkėjų eilės ir esant geram orui prieš savaitgalį kartais gali nebegauti sprandinės.
Dar labai stebina lenkiškų prekių gausybė. Teko, o tiksliau buvau priverstas, ragauti nemažai lenkiškų Lietuvos rinkai skirtų įvairių produktų - nuo kečupo, įvairių gėrimų ir jogurto iki saldainių ir obuolių, tai labai daug produktų ragavau pirmą ir paskutinį kartą. Manau, mintį supratote.
Toliau, nors ir ne maisto produktas, bet tikrai įdomi situacija. Mano nemalonumų virtinę pratęsė indų ploviklis. Juk reikia išplauti lėkštes po valgio. Taigi neseniai nusipirkau vieną brangesnių lietuviškų indų ploviklių, kadangi iš Vokietijos parsivežtas X firmos ploviklis jau baigėsi. Riebalai nenusiplovė beveik, tik iš trečio plovimo pavyko juos šiek tiek nuplauti. Tai sunaudojau gal 50ml skysčio, kai vokiškojo užtekdavo, kaip toje įžymioje reklamoje, vos kelių lašelių. Išties stebinantis kainos ir kokybės santykis to lietuviško produkto. Tiesa, verta paminėti, kad ir lenkiškas taip vadinamas „feiris“ ne ką geresnis už lietuvišką. Tad neapsigaukite pirkdami žymius produktus Lietuvoje, nes dažnu atveju perkate ne originalą.
Apie duoną jau net nekalbu - kepamės patys. Nuo parduodamos duonos neretai kankindavo rūgštis (rėmuo). Išragauta bene keliolika skirtingų gamintojų duonų. Visų skonis ir savybės beveik kaip vieno. Laikymo sąlygos kažkodėl tinka naminei duonai, bet netinka priktinei, nes pastaroji po kelių dienų pradėdavo pelyti, kai tuo tarpu naminė laikosi mažiausiai 2 savaites!
Tad šiuo metu lyg ir daug pasirinkimo, bet kai pusė lenkiškų, pusė kažkokių neaiškių produktų, jaučiamas gerų, kokybiškų ir skanių produktų deficitas. O gal tiesiog aš visa tai sureikšminu, išsigavoju ir taip nutinka tik man vienam? Galbūt tai yra normalūs produktai ir man tiesiog reikia priprasti? Ne veltui sakoma - šuo ir kariamas pripranta.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!