Šių metų rugpjūčio 3-9 dienomis Romoje Italijoje vyko tarptautinis ministrantų (patarnautojų) susitikimas tema „Štai aš, siųsk mane“ (Iz 6,8). Susitikimą rengia ministrantus vienijanti organizacija, žinoma lotynišku pavadinimu „Coetus internationalis ministrantium“. Ši organizacija buvo įkurta 1960 m. Šiais metais nuvykti į šį susitikimą galėjau ir aš – Valkininkų švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios ministrantas Evaldas.
© Asm.arch. nuotr.

Noriu su visais rajono žmonėmis pasidalinti savais įspūdžiais ir neišdildoma patirtimi iš Šventojo Miesto – Romos. Rugpjūčio 1-osios rytą su Vilniaus, Kauno arkivyskupijų taip pat Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijų patarnautojais sėdome į lėktuvą ir jau pietus valgėme lietuviškame Italijos viešbutyje „Villa Lituania“. Prie stalo dar artimiau susipažinę, itališkų pietų paragavę, nieko nelaukdami pradėjome savo piligrimystę po Romą. Visą savaitę Romos bažnyčių, bazilikų ir kitų lankytinų vietų paslaptis mums atskleidė kunigas Mindaugas Bernotavičius, kilęs iš Druskininkų parapijos, bet dabar studijuojantis Romoje.

Pirmąsias tris dienas susipažinome su Italijos sostine ir jos apylinkėmis. Aplankėme visas tris Romos patriarchato bažnyčias – visų bažnyčių motiną Šv. Jono Laterano baziliką, Švč. M. Marijos baziliką ir, savaime aišku, Vatikano Šv. Petro baziliką. Taip pat aukojome savo kelius lipdami Šventaisiais Laiptais ir kiekvieną dieną atiduodavome vis daugiau jėgų, kad per alinantį karštį pamatytume visus Romos miesto stebuklus.

Sekmadienį paskyrėme oficialiai jau kitos šalies lankymui. Keliavome į Vatikaną, į pačią Šv. Petro baziliką. Lipome į bazilikos kupolą, iš kurio atsivėrė kvapą gniaužianti Italijos panorama su nuostabiais Apeninų kalnais horizonte. Nusileidę į apačią grožėjomės bazilikos didingumu, menu, architektūra. Turėjome galimybę nusileisti į bazilikos rūsį ir pabūti prie pačio šv. Petro kapo ir pamatyti bei pasimelsti prie kitų popiežių kapų.

Tą pačią dieną aplankėme Šv. Angelo pilį – Popiežiaus tvirtovę ir jo reprezentacinę būstinę, pastatytą I amžiuje, iškentėjusią visus puolimus, karus ir tvirtai stovinčią iki šiol. Kas be ko, aplankėme Koliziejų, kuriame už tikėjimą buvo išlieta daug krikščionių kraujo. Vėliau grožėjomės Panteonu – švč. Mergelės Marijos Kankinių karalienės bažnyčia. Šioje nuostabioje bažnyčioje, kuri iš pradžių buvo didingiausia pagonių šventykla, yra dviejų paskutinių Italijos karalių – Vittorio Emanuele II ir Umberto I – kapai.

Trečiąją kelionės dieną pradėjome labai anksti, nes šiai dienai buvo numatyta kelionė į šiaurės Italijoje esantį miestą – Asyžių – šv. Pranciškaus ir šv. Klaros miestą. Atkeliavę traukiniu nieko nelaukdami patraukėme į Švč. M. Marijos Angelų Karalienės baziliką. Įdomiausia tai, kad didingosios bazilikos viduryje stovi labai maža Porciunkulės koplyčia, kurią savo laiku Dievo įkvėptas atstatė šv. Pranciškus Asyžietis, pranciškonų ordino įkūrėjas.

Džiaugėmes, kad kaip tik tą dieną buvo Porciunkulės atlaidų diena. Išklausę šv. Mišias italų kalba savo kelionę tęsėme autobusu. Su gyva muzika, skambančia iš italų, kartu važiavusių autobusu, užkilome į senojo Asyžiaus kalvą. Iš ten su galinga rožinio malda jau savomis kojomis keturis kilometrus keliavome į kalvos viršūnę. Mūsų tikslas – šv. Pranciškaus gyvenimo vieta ir pirmasis pranciškonų ordino vienuolynas.

Svilinant negailestingai saulei pasiekėme tikslą, įsigijome suvenyrų ir patraukėme prie vienuolyno. Gerėjomės nuostabia gamtos harmonija, Italijos kalnų didingumu ir kitais vaizdais, kurie labai džiugino. Pasimeldę lipome į tą vietą, iš kurios atsivėrė nuostabi Italijos gamtos panorama. Asyžiuje taip pat aplankėme daug bažnyčių ir šventų vietų, kurios tik sustiprino tikėjimą. Nepamiršome ir šv. Pranciškaus kapo, prie kurio pavedėme šventojo globai save pačius ir visus, likusius Lietuvoje.

Ketvirtoji kelionės diena. Ši diena – visos mūsų kelionės kulminacija. Šią dieną vyks susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi. Ankstų rytą lankėmės Šv. Sebastijono katakombose, kuriose galėjome prisiliesti prie gilios senovės, kai krikščionys buvo persekiojami ir negailestingai žudomi. Po pietų jau aš su vadovu Algirdu patraukiau į Vatikaną, kadangi buvau tas laimingasis, kuris atstovavo Lietuvai kartu su dar vienu patarnautoju iš Panevėžio, stovėdamas prie Popiežiaus ir dalyvaudamas šalių prisistatyme su savo šalies vėliava. Buvau nepaprastai laimingas, žinodamas, kad būsiu taip arti Šventenybės...

Kai netikėtai visų šalių atstovus pasikvietė vienas iš organizatorių ir duodamas geltonus lapelius – leidimus, pasakė, kad mes renginio pabaigoje galėsime asmeniškai paspausti ranką ir pabendrauti su Šventuoju Tėvu, maniau, širdis iššoks iš krūtinės. Buvau neapsakomai laimingas ir pakylėtas. Nekantriai laukiau tos akimirkos ir, kai ji atėjo, vos stovėjau ant savų kojų. Laikydamas Jo ranką džiaugiausi Popiežiaus paprastumu, linksmu veidu, drąsinančia šypsena ir nuo jo sklindančia šiluma, meile, kurią jis įkvepia kiekvienam su juo bendraujančiam... Sunku buvo pratarti žodį, bet išdrįsau.

Susitikimas su Popiežiumi
Susitikimas su Popiežiumi

Po visko, nulipdamas nuo pakilos, gavau rožinį – Popiežiaus palaimintą ir su jo heraldiniais simboliais. Manau, per visą mano gyvenimą negali nutikti kas nors geresnio. Diena buvo nuostabi ir palaiminta.

Kitos kelionės dienos buvo taip pat labai įdomios, visi įspūdžiai pakylėjantys nuo kasdienybės. Aplankėme daugybę bažnyčių, bazilikų, šventų vietų. Roma – miestas, kurio kiekvienoje gatvėje yra bent po tris bažnyčias ir keletą kavinių. Meldėmės prie daugelio šventųjų relikvijų: šv. Petro, Pauliaus, Valentino, Sebastijono, Klaros, Jono Pauliaus II, Pranciškaus Asyžiečio ir kitų šventųjų, dalyvavome adoracijoje, kasdien turėjome šv. Mišias, susitikome su Romoje gyvenančiais lietuviais. Įsitikinau, kad posakis, kad visi keliai veda į Romą, yra teisingas. Įspūdžiai ir patirtis – tikrai neišdildomi.

Bijantį bažnyčios jaunimą galiu patikinti, kad tikėjimas nėra tik klūpėjimas ir rožinio malda. Tai labai šaunus dalykas, atveriantis kelią į platesnes žmogaus ir pasaulio įžvalgas, į naujas galimybes. Už šią kelionę, už šią nuostabią dovaną noriu padėkoti Valkininkų parapijos klebonui kun. Broniui Krakevičiui. Tik jo dėka aš galėjau išpildyti savo dvi didžiausias gyvenimo svajones – aplankyti Romą ir pabendrauti su Popiežiumi.

Dėkoju dekanato kunigams už pasitikėjimą, siunčiant mane į šią piligriminę kelionę, naujiems draugams už bendravimą, vadovams už kantrybę. Tai buvo nepakartojama!

Evaldas Mankevičius, Valkininkų bažnyčios ministrantas

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaikščiodamas Utenos parke nufotografavo keistus grybus (11)

DELFI skaitytojas, mėgstantis fotoaparatu fiksuoti žavingas akimirkas, atsiuntė keletą...

Televizoriaus pirkimas virto galvos skausmu: jaučiausi apvogtas (78)

Taigi istorija tokia, kad dabar jaučiuosi apvogtas save laikančios didžiausios elektroninės...

Bičiuliui siųstas šakotis sugrįžo virtęs trupiniais (115)

Vilnietis Artūras susidūrė su kuriozine situacija – dar kovo mėnesį draugui išsiųstas...

Alytuje užfiksavo užsisvajojusį kelių pažeidėją (4)

DELFI skaitytojas Alytuje nusistebėjo išsiblaškiusiu kito vairuotojo poelgiu.

Pamatytas vaizdas sukrėtė skaitytoją: ar tik vaistinės darbuotojai nesityčioja iš neįgaliųjų? (4)

Į DELFI redakciją kreipėsi moteris, kurią papiktino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ( LSMU...

Top naujienos

Pigių skrydžių bendrovės lėktuvais skraidantys lietuviai pasipiktinę: tai tęstis nebegali (39)

Keleivinio lėktuvo salonas – vieta, kurioje bilietą įsigijęs keleivis tikisi bent elementarios...

Indianos spauda: už aikštės ribų ramus, bet ant parketo sužvėrėjantis Sabonis „Pacers“ lieka mįsle (4)

2017-18 metų NBA pirmenybėms nenumaldomai artėjant prie visame pasaulyje laukiamo superfinalo,...

Pirmasis pasimatymas: kas turi mokėti ir kiek pinigų reikėtų išleisti (318)

Tik 26 proc. moterų mano, kad per pirmąjį pasimatymą derėtų mokėti perpus arba už abu...

Trenerė Pajaujienė: pilnesni žmonės gali būti sveikesni už lieknas manekenes (40)

Atšilus orams daugelis pradeda ieškoti būdų, kaip nusimesti žieminį „kailį“. „Pirma...

Siaubo filmas Lietuvos kaime: pareigūnams liko tik spėlioti, ką kanibalas Ignacas jau spėjo suvalgyti (205)

2001 m. Ridley Scotto režisuotame filme „Hanibalas“ budresni žiūrovai nepraleido įdomios...

Piktžolės prie Seimo verčia raudonuoti šalies galvas (21)

Seimo vadovybę piktina kasmet besikartojanti istorija, kai sostinės savivaldybei tenka priminti...

Elitinis nekilnojamasis turtas: kiek kainuoja brangiausi parduodami butai? (6)

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien galima rasti informacijos apie dešimtis...

Tauragės rajone tragedijos sukrėsti kaimynai: nužudęs du žmones puolė šaudyti į mus (107)

Po tragedijos Tauragės rajone, Eidintų kaime, vietos gyventojai vis dar neatsigauna po patirto šoko...

Jazzu sužadėtinis Donatas Ivanauskas apie jųdviejų santykius: kartais kuo sudėtingiau – tuo lengviau (76)

Sunku tylėti, kai širdis šaukte šaukia: „Myliu!“ Meilė, į kurią sudėti gražiausi...