Neseniai nusipirkau dviratį ir nutariau važinėti su juo į darbą, kadangi ir sveika, ir gamtai geriau, o prasidėjus naujiems mokslo metams gatvės „užsikemša“ daug labiau nei vasarą. Iki darbo nuo namų – 6 km, tad dviračiu atvažiuoju greičiau, nei automobiliu per spūstis.
Kadangi pats vairuoju, tai puikiai suprantu, kuriose situacijose dviratininkai neteisūs bei galimai sukelia avarinę situaciją. Dviračio pats taip pat per perėją nesivarau, tačiau greitis tolygus pėsčiųjų. Visada pristabdau (ypač jei žinau, kad yra žalia rodyklė, ar gali kitu atveju susidurti su automobiliu). Tiesiog nulipimas nuo dviračio – labai nepatogus dalykas, ypač jei važiuoji su vaiku. Nulipus nuo dviračio reikia stipriai prispausti dviračio priekį, kadangi dviratis su vaiku kėdutėje krenta atgal.
Kitas dalykas (kadangi dviračiu važinėju ne tik į darbą) – dviračių takai. Stengiuosi važiuoti tik dviračių takais (nekirsdamas nei pėstiesiems, nei automobiliams skirtų kelių), tačiau tai praktiškai neįmanoma. Na, nebent važinėsi pirmyn atgal.
Štai kokios bėdos:
1. Takai dažnai prasideda iš niekur ir baigiasi niekur. Dažnai nebelieka jokio nusukimo į galimai šalimais esantį kelią;
2. Pėstieji eina dviračių taku, visiškai nereaguodami (nors ir matydami) atvažiuojantį dviratį;
3. Būna, viduryje dviračio tako auga medis, sustatytos autobusų stotelės ir tampa labai sudėtinga (arba neįmanoma) pro šias kliūtis nulipant nuo dviračio pravažiuoti;
4. Dviračio tako grindinys dažnai būna tragiškos būklės, nuvažiavimai nuo dviračių tako dažnai būna su ne tokiu ir mažu borteliu, o kadangi mano dviratis – be amortizatorių, tai labai gerai jaučiasi;
5. Važiuojant dviračių taku miegamuosiuose rajonuose (ypač vakare), dviračių taką būna užtvėrę automobiliai, nuvažiavimas – vėl nuo bortelio, arba reikia nuo dviračio nulipti ir jį persivaryti;
Iš tiesų labai daug problemų, kurių nepastebėdavau ir nesuprasdavau vairuodamas automobilį. Taip pat greitai planuoju važinėti tik automobilių plentu, nes visas tas kratymas ir besibaigiantys dviračių takai atsibosta.
Žinoma, yra daug šiurkščiai taisykles pažeidžiančių dviratininkų, tačiau aš dviračio nepersivarymą per perėją sulyginčiau su automobilio nesustojimu prie žalios rodyklės. Tiesiog reikia tinkamai įvertinti situaciją (o situaciją tinkamai tikrai gali įvertinti, kai pro tas pačias sankryžas važinėji daugiau kaip 10 metų). Puikiai žinai, kada koks šviesoforo signalas užsidegs ir iš kur galimai atvažiuos automobilis tau kertant perėją.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!