Visai nesvarbu, kurioje šalyje keliausite: ar tai bus Prancūzija, ar Vokietija, galbūt Šveicarija, Italija, Lichenšteinas, Austrija ar Slovėnija. Svarbiausia yra tai, kad šių šalių teritorijose driekiasi apie 1200 km ilgio didžiausia ir aukščiausia Alpių kalnų grandinė visoje Europoje, užimanti 220 000 kv.km. plotą. Aukščiausia vieta – Monblano kalnas (pranc. Mont Blanc, 4810 m aukščio), esantis Italijos ir Prancūzijos pasienyje.
Todėl jeigu planuojate keliauti Alpių kalnų regione iš tiesų neverta rinktis mokamų greitkelių, nes tuomet prarasite galimybę pasigrožėti įspūdinga gamta, tuneliais, serpantinais, nuo jų atsiveriančiais slėniais, pilimis ir kitomis staigmenomis, nemažiau įspūdingesnėmis nei gausiai turistų lankomi objektai, o galbūt juos net pranokstančiomis. Ir visas šias staigmenas pateikia nemokami ir galbūt ne visuomet patogūs važiuoti keliai.
Prancūzija, Italija ir Austrija – šalys, kurių teritorijos ribojasi su pietine Alpių dalimi, pateikia daug malonių netikėtumų ir net kvapą gniaužiančių staigmenų.
Nemokamų kelių ir juos supančio kraštovaizdžio žavesys
Kad ir kaip skubėtum, norėdamas pasiekti norimą miestą ar kitą lankytiną vietą, keliaujant nemokamais keliais laikas sustoja ir nejučiom supranti, kad visai nesinori skubėti. Vienintelis poreikis - „gerti ir sugerti“ kuo daugiau naujų įspūdžių.
Kalbant apie Alpių kalnų regiono nemokamus kelius, pirma kylanti mintis yra ta, jog tuoj pat sulyginame juos su Lietuvos keliais, vedančiais į kaimus ar miestelius. Jie paprastai vadinami „šunkeliais“ dėl gausybės duobių ar kitų nesklandumų, Tačiau nors šiek tiek pavažiavus Alpių keliais supranti, jog Alpių nemokamų kelių kokybė niekuo nenusileidžia greitkeliams. Kelias - geros kokybės, ne ką prasčiau tvarkomos poilsio aikštelės, savo tvarka ir grožiu nenusileidžiančios gausiai turistų lankomų miestų centre esančioms aikštelėms, gal net gi jaukesnės. Todėl visai neplanuotai jose stabteli pailsėti, pasidairyti po apylinkes, norėdamas čia praleisti nors šiek tiek laiko.
Ne mažiau įspūdinga yra tai, jog nemokami keliai paprastai veda per kalnus, todėl kelyje gausu didesnių ar mažesnių tunelių, žavingos kelių „architektūros“, būdingos tik kalnų keliams. Važiuojant vietinės reikšmės keliais tenka pravažiuoti ne per vieną miestelį ir visai nesvarbu, jog tenka mažinti greitį ar stabtelėti prie šviesoforo, nes atsiranda puiki galimybė pasigrožėti kalnų miestelių, žavinčių tvarka ir jaukumu, architektūra, gamtos grožiu ir kaip miesteliai, „priglusdami“ kalnų papėdėje, sukuria unikalaus grožio gamtos ir žmogaus bendrą „projektą“ - tobulą vientisą vaizdą.
Keliaujant nemokamais keliais yra puiki galimybė pasigrožėti įvairiausių vaisių plantacijomis, vaisių, kuriuos Lietuvoje mes galime pamatyti tik prekybos centruose ar turguje. Nemažiau stebina pilių, tvirtovių gausa, kurios netikėtai išnyra visai šalia kelio.
Ir, be abejo, ką nuostabaus galima pamatyti, tai nuo serpantinų atsiveriančios Alpių slėnių panoramos, primenančios pieniško šokolado reklamą. Tolumoje stūksantys kalnai, sodriai žalios spalvos pievos, jose besiganančios žalmargės ir lyg išbarstytos degtukų dėžutės gyvenamieji namai.
Šveicarijoje nebuvau, bet mačiau
Tai labai tikslus apibūdinimas vietos, esančios netoli Gekso (Gex) miesto rytinėje Prancūzijos dalyje, netoli Šveicarijos sienos (iki sienos tik 5 km), iki Ženevos - vos 16 km. Važiuojant serpantinais pro medžių proskyną netikėtai, lyg ant delno, atsiveria nenusakomo grožio panorama.
Būnant Prancūzijoje yra galimybė iš aukštai grožėtis Šveicarija, Ženevos (pranc. Lac Leman) ežeru (antras pagal dydį centrinėje Europos dalyje), o, svarbiausia, Alpių pasididžiavimu - Monblano kalno snieguota viršukalne.
Alpių keliai ekstremalių pojūčių mėgėjams
Kad ir kaip būtų smagu keliauti Alpių keliais lyg gyvačiukais, išsiraizgiusiais tarp kalnų, ne mažiau jie suteikia ir adrenalino. Nuolatiniai posūkiai ir nežinia, kas yra už jų, skardžiai (ir ne visuomet su apsauginiais barjerais) nuolat - tai kylant į kalną, tai leidžiantis - priverčia susimąstyti apie stabdžių patikimumą. Tačiau dar didesnį adrenalino pliūpsnį galime pajusti, kuomet šalia kelio esantys kalnai yra apjuosti tinklu, kuriuose atskilę nuo kalno kabo mažesni ar didesni akmenys.
Dar įspūdingiau, kai tinkle pamatai kabantį akmens luitą (maždaug 2 metrų skersmens). Taip ir susimąstai: o jeigu dabar taip ims ir neatlaikys tinklas tokio svorio? Skubi tokias vietas kuo skubiau pravažiuoti ir tik tuomet apgailestaudamas susimąstai, kad tokių vaizdų neįamžinai nuotraukoje.
Degančių kalnų iliuzija
Kelionėse, užklupęs lietingas ar darganotas oras paprastai liūdina ir tai visai suprantama. Dėl blogų oro sąlygų kalnuose prarandama galimybė pasigrožėti įspūdingomis Alpių kalnų panoramomis, uždaromi tam tikri keliai. Tačiau gamta, lyg suprasdama savo kaltę, gali pateikti malonių staigmenų.
Ne kartą ir Lietuvoje esame matę rūką, kuris padengia pievas ar laukus, sukurdamas sniego ar apkloto iliuziją, tačiau galimybė pamatyti rūką Alpių kalnų slėniuose – nepalyginamai įspūdingiau. Vaizdas būna toks, jog atrodo, kad čia ką tik siautėjo ugnis, o dabar, purškiant lietui, ugnis prigeso. Įkaitusios žarijos, virsdamos tirštais kylančiais į viršų dūmais, padengė slėnius ir kalnus. Taip rūkas sukuria degančių kalnų ir slėnių iliuziją.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!