Markyzui ir vėl reikia naujų namų

Markyzas jau buvo padovanotas. Deja, naujieji šeimininkai neapskaičiavo savo galimybių ir šiandien Markyzui vėl tenka skubiai ieškoti namų ar bent globos. Markyzas jaunas, ryžas, gražus, padykęs, labai smalsus kaip dauguma sveikų katinų.

Pradžia buvo tokia... Kai sulaukėme Markyzo šeimininkės skambučio, nė nesitikėjome, kad katinas, apie kurį ji kalba, yra vos 2 metų amžiaus. Paprastai senoliai turi vyresnio amžiaus augintinius. Ir dar kartą apsirikome manydami, kad gyvūną moteris tiesiog išgelbėjo ir parsinešė namo... Ne, ne, Markyzą jai PADOVANOJO anūkėliai.

Matyt, nežinojo savo močiutės amžiaus, sveikatos būklės ir neįvertino jos galimybių prisiimti atsakomybę už gyvūną. Čia juk ne koks „mikseris“, kurį gali laikyti stalčiuje ar atiduoti kaimynei, jei tau nėra ko su juo malti! Kaip jau visi supratote, katino anūkai tikrai neims, neturi galimybių, juk turi savo gyvenimus, o Markyzą reikia kažkur kuo greičiau atiduoti.

Močiutė ruošėsi į ligoninę, tikrai yra ligotas, senas žmogus. Na, kad nebūtų čia viskas taip gražu, paminėsime, jog Markyzą buvo bandoma „nutekinti“ (kitaip, deja, pavadinti negaliu) – katiną išvežė „kažkur į kaimą“, paleido ieškoti laimės. „Keista“, bet po 2 metų gyvenimo su vieninteliu pažįstamu žmogumi tarp keturių saugių sienų, katinas paklaiko iš siaubo paleistas, susisuko į krūmus ir vos nenumirė iš baimės. Nieko, jį ten paliko, po dienos ar dviejų atvažiavę rado ten pat – tik visą sumuštą kitų katinų. Viena laimė, kad bobulytei širdį suskaudo ir ji parsivežė išgąsdintą, traumuotą gyvūną atgal namo. Tiesiog trūksta žodžių.

Markyzas – šaunus, saulės spindulių išmargintas katinėlis. Draugiškas, linksmas, drąsus. Tikras traktoriukas – eina, lipa, prie kojų glaudžiasi, murkia visu pajėgumu! Tai – gerietis, minkštutėlis, prižiūrėtu kailiuku naminukas. Kastruotas, sveikas, jam tik 2 metai. Ko gi jam reikia? Atsakingų, protingų, rūpestingų ir mylinčių šeimininkų. Na, dar kokių skanių dešrelių prie įprasto meniu retkarčiais. Priglauskite ir turėkite ugninį žiburėlį, saulės nubučiuotą ir draugyste spinduliuojantį Markyzą. Juk gyvūnas jaučia, kai yra kažkam našta... Neleiskime jam liūdėti, ieškokime naujų šeimininkų.

Jei yra galinčių Markyzui suteikti laikiną globą iki tol, kol jam surasime namus, arba norinčių jį pasiimti auginti, prašome susisiekti su mumis tel. [phone]. Jei savanoris neatsiliepia, prašome palikti trumpąją žinutę, Jums bus perskambinta. Prireikus, ieškotume transporto ir į kitus miestus (Vilnius, VšĮ „Rainiukas“).