Šį kartą prašome Jūsų visų paramos. Žinoma, galėjome neimti, žinoma, galime dabar nieko nesakyti, žinoma, ėmėme ne tam, kad dabar visų Jūsų prašytume. Bet tikrai esame kuklūs ir prašome labai retai. Žinoma, kuklumas šiuo atveju nėra dorybė. Bet nuo savęs toli nepabėgsi. Verkti krokodilo ašaromis tikrai neketiname, todėl prašome visų neabejingųjų pagalbos.
Pastarąją savaitę pas mus atvyko:
Ovė – Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje „Grinda“ sulaukusi šeimos pagausėjimo. Draugiška, miela dičkė, stropiai sauganti savo septynis poros savaičių amžiaus mažylius (keturi balti ir trys juodi šuniukai), gimusius apie rugpjūčio 16 d. Turinti žemą, sodrų, rimtą balsą ir jau tikrai bus geras, sargus kažkurios šeimos šuo. Kai užaugins ir ras savo mažyliams nuolatinius namus, kai atsigaus po maitinimo ir kai bus sterilizuota. Dar pora savaičių ir mažyliai pabirs mamai po kojomis makaluotis. Bus džiaugsmo visiems.
Austis – atvyko iš Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos „Grinda“. Apie 5 metų amžiaus vokiečių aviganio mišrūnas. Koks jis? Ogi iš pradžių, kol stebi (pirmos dienos naujoje vietoje – aišku, šuo visą laiką visus stebi norėdamas suprasti, kas mes per vieni, kas bus su juo, kaip bus su juo ir pan.), tai ant nepažįstamojo gali ir paurgzti. Tai yra gerai – taip šuo parodo savo nepasitikėjimą, todėl žmogui tik belieka jį sutirpdyti įrodant, kad jo ketinimai „švarūs“. Jau ant matyto žmogaus nebeurzgia, tik atsargiai priima švelnumą. O kai jau pamato, kad gali būti ramus, tada jau akių neatitraukdamas ir net prigulęs griūna po kojomis, arba glaudžiasi tyliai inkšdamas – nori, oi, kaip nori būti glostomas. O pradėjus šukuoti, virsta ant nugaros ir rodo visišką pasitikėjimą, nes atverstas šuns pilvukas, kaip jau žinome, yra pats geriausias atsidavimo ir pasitikėjimo ženklas. Bet Austis yra ir sargus šuo – matosi iš reakcijos į svetimus žmones.
Yvas – atvyko iš Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos „Grinda“. Vidutinio ūgio Yvas visai ne vidutinis šuo – jis ypatingas savo puikiu balsvos spalvos kailiu ir mielu snukučiu. Tiesa, kailis jo prastas – nešukuotas, nemaudytas. Bet jei prižiūrėtum tokį šunį, tai būtų išskirtinio grožio, nepaprastas šuo. Yvas labai draugiškas, mielas, žaismingas, bendraujantis ir t.t. ir pan. Bet bijo adatų ir vakcinavus susinervino, todėl norėdami jį po to įvesti į voljerą patyrėme, kad laikas po vakcinacijos jam šventas – geriau nekliudyti – griebė už bato ir papurtė. Laimei, ne su „pliažankėmis“ būta, taigi, tuo viskas baigėsi – Yvas papurtė, mes įsitikinome, kad jis moka ir supykti, ir kad pyktis labai trumpalaikis – papurtęs (atsipurčius jį nuo bato nepuolė iš naujo, taigi, susinervinimą nupūtė, pykčio nelaiko) vėl buvo mielas... Štai toks tas Yvas. Nauji jo namai turi būti be mažų vaikų, nebent jis būtų ne kambarinis, o gyventų voljere.
Barsiuko šeimininkė pateko į ligoninę, šuneliu nebuvo kam rūpintis, todėl pasiūlėme jam kampą pas mus. Tai linksmas, draugiškas ir mielas šunelis.
Čigonų taboro šeimynėlė – Džoja ir jos dvi mažylės. Tai labai rūpestinga mama ir tikrai sargi kalytė. Oho, kokia sargi ir ištikima bus savam žmogui! Kol kas Džoja augina ir maitina savo protingas ir be galo žavias, apie 1,5 mėn amžiaus baltutes dukrytes. Džoja liesa kaip dviratis ir jai reikia gero ir maitinančioms mamoms skirto maistelio. O dar pačioms nevalgančioms jos lepūnėlėms - sočiai gero ir maistingo jų mamos pieno, artimiausiu laiku – ir specialaus mažų šuniukų maistelio, kurį pradėsime po keletą grūdelių mirkyti ir pratinti mažes prie savarankiško maitinimosi. Todėl jau čia visų labai prašome – padėkite gauti maistelio: arba tokio nupirkdami ir mums atveždami, arba pervesdami mums į sąskaitą nors kiek pinigų, kad galėtume pasirūpinti šia šeimynėle.
Padėti galėtume ir daugiau, bet jei neturėsime už ką jiems visiems nupirkti įprasto ar specialaus maisto (mamoms, mažyliams), jau nekalbant apie kompleksinių vakcinų kainas, nublusinimo, nukirminimo ir kitas laikymo išlaidas... Tuomet ta pagalba, deja, bus tolygi savo prieglaudos skandinimui. Jei tik galite, tai mes labai labai laukiame Jūsų pagalbos, be kurios neišsilaikysime.
Mūsų kontaktai: Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, Taikos g. 77-18, Utena. Mes jau nedrąsiai, bet, atleiskit už išankstinį džiaugsmą, pradedam džiaugtis Jūsų pagalba! AČIŪ!