Elė „svirduliukas“ tikrai ne sugedęs žaisliukas: ieškome namų

Vieną lapkričio vakarą, po sunkios darbo dienos grįžtant namo pasirodė, kad kažkas lyg sušmėžavo prieš akis. Pamaniau, pavargau ir tiek... Einu toliau. Ehei...Ne, man nepasirodė. Prieš akis pamačiau svirduliuojančią ir tiesiai po kojomis griūvančią katytę, kuri tarsi nebyliai man šaukė - „prašau, padėk, nepalik“. Supratau, kad katytė griuvinėja ne šiaip sau ir tikrai jau ne bandydama man meilintis. Akivaizdu, jeigu nepadėsiu, bus pasmerkta ilgai ir skausmingai mirčiai. Vargu, ar dar kas nors jos pagailės.

Taip ir parkeliavom abi namo. Vienoj rankoj sunkūs nešuliai, kitoje - mažoji „svirdulytė“ Elė. Išoriškai jokių sužeidimų nesimatė, Elytė atrodė gan gerai, net nebuvo liesa. Tokia visa gražutė, tokia dailutė, akivaizdu – naminė.

Ir kas gi jai atsitiko? Kaip ji atsidūrė kieme? Gal ją išmetė iš namų kaip sugedusį žaisliuką? O gal ji buvo mušama? Klausimų daug, bet atsakymo neradau iki šiol. Keletą mėnesių gydėmės pas daktarę Margaritą, pačią geriausią neurologinių susirgimų specialistę. Jos teigimu Elytė patyrė galvos traumą. Gydymo rezultatai nebuvo greiti ir stulbinantys, bet pamažu katytė taisėsi, kaip ir sakė gydytoja – „reikia laiko“.

Šiandien katė Elytė sveika, svirduliavimas pasirodo tik retkarčiais, užpakalinės kojos kartais „prabuksuoja“, ne visuomet lėkdama į posūkį įsipaišo. Pripratusiems prie jos, tie maži „svirduliukai“ jau akies nerėžia. Tikėtina, kad su laiku jie ir visai išnyks. Negi dabar tik dėl to sodinsime ją ant „atsarginių suolelio“?

Elytė sterilizuota, ramaus būdo, nėra rėksnė - isterikė, miela murkutė, smulkaus sudėjimo, minkštutė ir putlutė, švelniakailė. Jokių problemų dėl tualeto reikalų, nėra išranki maistui, visuomet žino saiką. Mėgsta miegoti prisiglaudusi, pakalbinta visuomet atsakys savo švelniu, tyliu „mrr“. Visuomet smalsauja ir stebi, o ypač virtuvėje, sėdi ir laukia, gal kokį mėsos kąsnelį gaus.

Pradžioje Elė stebino, nes jokiais žaidimais nesidomėjo visiškai, senbuvių katinų nenorėjo net akyse matyti, o ką jau kalbėti apie kažkokį kontaktą su jais. Jums reikėtų Elę pamatyti dabar - ji dūksta taip, kad smagu žiūrėti: koridoriaus kilimėliai skraido į šalis, 3 senbuvius katinus seniai pastatė ant ausų, dabar ji čia Karalienė. Manote, kad Elytė bėga lėčiau nei kiti? Klystate. Žodžiu, iš katės niurzgos tapo labai miela, socializuota ir normaliai padūkusia kate.

Katytei ieškome naujų šeimininkų, naujų namų. Jokios ypatingos priežiūros ar gydymo Eliukei nereikia, jai reikalinga tik meilė, maistas, ir saugūs namai, kad katytė neturėtų galimybės nukristi iš didelio aukščio.

Bus dovanojama tik atsakingiems šeimininkams su dovanojimo sutartimi. Neslėpsime, Elytė turi mažą trūkumą (jeigu tai galima pavadinti trūkumu) - kartais susvirduliuoja, užmeta ją į šoną, bet tai netrukdo jai būti laiminga ir šeimininkus daryti laimingais. Tiesiog Eliutę dabar reikia priimti tokią, kokia ji yra. O toliau ji savo meilumu ir geru būdu visiškai Jus pavergs ir jokių trūkumų Jūs daugiau nepastebėsite. O gal su laiku tas jos svirduliavimas visiškai praeis, kas labai tikėtina.

Sutikit, juk „svirduliukai“ – ne kliūtis turėti šaunius šeimininkus ir nuostabius namus, ne kliūtis dūkti ir šėlti, o svarbiausia - mylėti. Elytei reikia Jūsų. Ateikite, susipažinkite ir suprasite, kad tai Jūsų katė.

Tel. [phone], el. paštas - [e-mail] (Vilnius)