Globėja šiltai atsiliepia apie Juodulį:
„Stebiu Juodulį ir bandau jį pažinti. Tai ramaus būdo, labai švelnus, net baugštus katinas. Tylus, netriukšmauja. Jis, matyt, linkęs prisirišti prie vieno žmogaus, kuris su juo bendrauja, jį maitina. Kai parsivežiau iš mamos, kurį laiką jis liūdėjo, dabar mane pripažįsta savo draugu ir prašo dėmesio.
Kol kas dar gyvena namuose, kol pasitaisys orai ir kol paskiepysiu, bet čia jam, matyt, nelabai jauku, nes mano panelės jo nepriima i draugus, pyksta ir varo šalin. Juodulis, matyt, supranta, atėjęs į kitą teritoriją ir jokių pretenzijų nereiškia, susiranda sau ramią vietelę ir laukia vienatvėje, kol kas su juo panorės bendrauti.
Su mūsų merginomis nesimuša, už tai noriai draugauja su žmogumi. Manau, jam geriausia su suaugusiais, kaip elgiasi su vaikais, nežinau, manau, jis jų bijos. Tai - vienišius, ant kelių nelipa, bet apie kojas sukiojasi, meilinasi ir prašo paglostymų“.