Patekęs į žmogaus ląstelę, virusas prasiskverbia į ląstelę, ją pajungia savo reikmėms ir jos viduje ima daugintis. Tačiau žmogaus organizmas turi visą eilę mechanizmų ir būdų, kurių dėka jis ginasi nuo šių įsibrovėlių. Pirmoji gynimosi reakcija – organizmo temperatūros padidėjimas. Tokiu būdu virusui sudaromos nepalankios gyvavimo sąlygos, nes jis prisitaikęs gyvuoti prie 36-37 laipsnių (normalios) žmogaus organizmo temperatūros. Į šį procesą netrukus įsijungia ir kiti mechanizmai – ląstelinis ir humoralinis imunitetas.
Žmogaus iminitetas priklauso nuo daugelio faktorių. Vienas iš jų – genetinis paveldas, taip pat gyvenimo būdas. Imunitetą stiprina grūdinimasis, sportas, pilnavertis, saikingas maitinimasis ir daugelis kitų priemonių. Su amžiumi, kaip ir visos organizmo funkcijos, imunitetas turi tendenciją silpnėti.
Visiems geriausiai žinomas virusas – gripo. 1918 m. Kinijoje atsirado ir pasaulyje išplito virusas H1N1, panašus į tą, kuris 2009 m. sukėlė kiaulių gripą. Šis virusas sukėlė taip vadinamą Ispaniškojo gripo pandemiją, kurios metu, 1918-1920 m., mirė iki 50 milijonų žmonių. Vidutinis mirusiųjų amžius buvo 28 metai.
Kadangi dar vyko Pirmasis pasaulinis karas, pagrindiniai infekcijos židiniai buvo kareivinės, o aukos – kariai. Nuo šio gripo jų mirė daugiau žmonių nei žuvo kare. Pavyzdžiui, JAV per karą neteko 51 tūkst. žmonių, o nuo gripo mirė 650 tūkst. Indijoje mirė apie 10-20 milijonų žmonių. Įdomus faktas. Kadangi mirė daugiausia jauni žmonės, manoma, jog vyresni galėjo turėti susiformavusį imunitetą, kurį jie įgijo per 1889 -1894 m. taip vadinamo rusiškojo gripo pandemiją. Šis gripas pasaulyje pražudė apie 1 milijoną žmonių.
Dabar pasaulyje siaučia virusas Covid-19, kuris taip pat atsirado Kinijoje. Per šimtą metų pasaulis labai pasikeitė. Dažnos mūsų kelionės sudarė galimybę virusui greit išplisti po pasaulį.
Mes tiksliai nežinome ir nežinosime, kiek žmonių susidūrė su šiuo virusu, nes daug ligos atvejų, kaip suprantu, besimptomiai.
2019 m. kovo 24 d. ryte, skusdamas barzdą prieš veidrodį, akies apatiniame voke pastebėjau nedidelę gleivinės žaizdelę. Kilo bloga nuojauta – ar nebus tai nelemtojo „kovido“ įsibrovimo vartai? Ir iš tiesų greit pajutau simptomus. Prasidėjo galvos skausmas. Toks maudžiantis, nelabai stiprus, bet nuolatinis. Atrodė, virusas pateko į kraują akies srityje.
Logiškai mąstant, aš jį galėjau pasigauti tik kontakto būdu. Iš kur ir nuo ko? Atsiminiau, kad prieš kurį laiką sirgo žentas. Jis dirba automobilių nuomos firmoje. Sirgo ir jo žmona – mūsų dukra. Vieną dieną reikėjo pjauti malkas, o motorinio pjūklo niekaip negalėjau užvesti. Paprašiau, kad žentas padėtų, o darbo metu rankomis, matyt, netyčia paliečiau akį.
Pastovus, maudžiantis galvos skausmas nerimo. Sutriko miegas, suprastėjo apetitas ir fizinė forma. Supratau, kad delsti pavojinga. Pradėjau gydytis. Po 12 dienų simptomai išnyko. Be to, abu su žmona pasiskiepijome konjuguota pneumokokine vakcina.
Imunitetą mes nuolatos stengiamės palaikyti stiprų. Kiekvieną rytą ristele miško parke nubėgame apie 1 kilometrą ir atliekame fizinius bei kvėpavimo pratimus. Daug sportuojame: miname dviratį (žiemą – stacionarinį), vasarą plaukiame ežere ir jūroje. Stengiamės saikingai maitintis pilnaverčiu maistu. Persivalgymas imunitetą silpnina, nes daug energijos organizmas suvartoja pertekliniam maistui virškinti.
Reguliariai vartojame česnaką, svogūnus, chia, linų sėmenų ir kitas sėklas, ciberžolę, imbierą, riešutus, vitaminus ir maisto papildus, kurių pavadinimų čia neminėsiu, kad nebūčiau apkaltintas jų reklamavimu.
Visi žino, kad geriausia gynyba yra puolimas. Nuo virusų nepakanka gintis tik kauke. Svarbu protingai elgtis, plauti rankas ir grūdintis. Būkite sveiki.
