Ji smulkių kauliukų, stirniukiško sudėjimo (ilgesnėmis kojytėmis, tačiau pati neką daugiau už taksą sverianti), švelnaus, banguojančiai krentančio kailiuko, protingo ir liūdno, tiksliau, bendravimo prašančio žvilgsnio, labai mielo mažo snukučio.
Joserai yra apie ketverius metus, bet tas mielas snukelis - tarsi mažo šuneliuko. Josera labai miela, draugiška, meili, bendraujanti, paklusni, rami - nešokanti ant žmogaus, greitai suprantanti, ko iš jos norima ir paklūstanti.
Gyvenimas jos nelepino, juk ne be reikalo atsidūrė paskutinėmis laukimo dienomis karantino tarnyboje, kur ir atsivedė šuniukus. Tada priglaudėm ją globos namuose, kad būtų vakcinuota, sterilizuota, atsigautų ir susirastų jos vertus, gyvūnus mylinčius šeimininkus.
Balso jos negirdėjom, tai tikriausiai los tik naujuose namuose iš džiaugsmo, kai bus giriama, kai bus mėtomas kamuoliukas, kai bus su ja maudomasi ir dalijamasi visais kitais gyvenimo džiaugsmais.