„Muzika, krepšinis ar verslas – tai tik formos, padedančios kiekvienam realizuoti save kaip asmenybę ir atskleisti savo charakterį. Nebūtina prisirišti prie konkrečios formos, tačiau jeigu kažką darai – tai tik iš visos širdies“, – pabrėžė D. Montvydas.

Save realizuodavo krepšinio aikštelėje

Kvapą gniaužiančius šou rengiantis ir tūkstantines minias į savo koncertus sutraukiantis atlikėjas atvirauja, jog tokiu aplinkinių dėmesiu jis mėgavosi ne visada. Prisimindamas mokyklos laikus D. Montvydas pasakoja, kad mokyklos koridoriuose verdantį gyvenimą dažniau stebėdavo iš šono, tačiau rasdavo kitų būdų, kaip save atskleisti.

„Jau mokykloje turėjau viduje kirbančią ugnelę ir lyderio savybę, tačiau jos nerealizuodavau ir dažniau būdavau tas, kuris lieka nuošalyje, taip sakant, užimdavau stebėtojo poziciją. O tikrasis charakteris ir aktyvumas prasiverždavo krepšinio aikštelėje, kurioje praktiškai užaugau“, – sakė D. Montvydas.

Pirmą kartą su šia sporto šaka D. Montvydas susipažino dar pirmoje klasėje, kuomet tėvų paragintas pradėjo lankyti krepšinio mokyklą ir tobulinti savo įgūdžius valdant kamuolį, o jų neišsižadėjo ir pradėjęs dainininko karjerą.

„Arvydas Sabonis yra vienas iš tų žmonių, kurį laikau Lietuvos autoritetu ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir gyvenime. Matant jį žaidžiantį ir žinant jo istoriją, kaip sunkiai jam tai pavyko pasiekti, išties įkvepia. Be abejo, krepšinis yra mūsų šalies religija, kuri įskiepijama dar kiemo krepšinio aikštelėje“, – susidomėjimo krepšiniu priežastį „Lietuvos mokyklų žaidynių“ žiūrovams įvardijo D. Montvydas.

Sportas tapo gyvenimo būdu

Savo gyvenimo be sporto neįsivaizduojantis D. Montvydas sako, kad pirmenybę teikia toms sporto šakoms, kuriose reikalingas greitis, gera koordinacija ir reakcija. Ne išimtis ir jo daugelio pasirodymų kone pagrindiniu šou elementu tapęs garsusis suktukas.

„Pirmoji mano aistra ir savęs atradimas buvo futbolas, kurį galiausiai iškeičiau į kiemo krepšinio aikštelę. Vėliau atradau gimnastiką, kuri žavi dėl galimybės pasisemti adrenalino, pasitikrinti savo gebėjimus atliekant kartais netgi ekstremalius akrobatinius triukus. Taip pat teko žaisti badmintoną, stalo tenisą“, – vardijo D. Montvydas.

„Kai kurie skundžiasi, kad po treniruotės jiems skauda visą kūną, o mano atveju atvirkščiai – jei savaitę nerandu laiko nueiti į sporto salę, jaučiuosi blogai. Sportas yra tai, ką aš darau kiekvieną dieną“, – pabrėžė jis. Interviu su D. Montvydu galite pamatyti jau šį šeštadienį šventinėje „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje 9.30 val. TV6 eteryje.

Skatina nebijoti iššūkių

Prisimindamas save jaunystėje D. Montvydas moksleiviams linkėjo užtikrintai siekti užsibrėžtų tikslų ir savimi pasitikėti labiau nei kitais, nes patirtis ateina su amžiumi.

„Jaunystėje trūko klausimų pačiam sau, kodėl tu tą nori daryti, ir atsakymų į juos, kurie motyvuotų, kad nereikia bijoti to, ką tu darai, nes tai yra tavo ekspresija, su tuo tu nori sieti visą savo gyvenimą. Tai, ką aš darau, yra ne vien savo malonumui. Tai susiję su motyvacija įkvėpti jaunimą, kitus žmones. O praktikos dėka įgyjama profesionalumo, meistriškumo, kuomet gali valdyti publiką nuo pirmų iki paskutinių eilių“ , – šypsenos neslėpė atlikėjas.

Daugiau apie sporto reikšmę jo gyvenime ir krepšininko karjerą D. Montvydas papasakos „Lietuvos mokyklų žaidynių“.

Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją