Nors internetinis balsavimas yra plačiai aptariama tema jau ne pirmus metus, dėl šiemet vykstančių parlamento rinkimų Lietuvoje ši idėja tapo dar aktualesnė. Priežasčių šiam rinkimų modernizavimui yra tikrai ne viena: kai kurios politinės jėgos tai laiko progreso ženklu, o politologai bei visuomenė tiki, kad balsavimas neišeinant iš namų gali padidinti rinkėjų aktyvumą.
Ar įmanoma demokratija internete?
Ar įmanoma demokratija internete?

Koronaviruso andemija paskatino dar kartą permąstyti balsavimo internetu privalumus - trumpai tariant, šis būdas leidžia žmonėms saugiai atlikti pilietinę pareigą, o institucijoms - užtikrinti įprastus politinius procesus net precedento neturinčiu metu. Ši praktika gali būti plačiai pritaikoma ir geraisiais laikotarpiais – pavyzdžiui, internetinis balsavimas palengvintų sąlygas asmenims, kuriems balsavimas paštu ar specialiuose punktuose gali sukelti papildomų sunkumų.

Atrodo, kad šiuo metu spartesniam rinkimų organizavimui bei vykdymui nėra jokių kliūčių – pavyzdžiui, kaimyninė Estija yra puikus pavyzdys, kaip tobulėjančių skaitmeninių technologijų dėka internetinis balsavimas jau kurį laiką yra sėkmingai vykdomas bei vystomas.

Šių metų birželio pabaigoje Seime buvo diskutuota galimybė jau šiemet balsuoti elektroniniu. Tiesa, tai galiotų tik užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, dėl pasaulinės pandemijos negalintiems balsuoti įprastose užsienio balsavimo vietose. Vyriausios Rinkimų Komisijos (VRK) atstovai Seimo sprendimą įvertino neigiamai. Pasak VRK vadovės Lauros Matjošaitytės, iki šių metų parlamento rinkimų liko per mažai laiko paruošti sklandžiai veikiančią ir saugią tokio tipo balsavimo sistemą. Tačiau net ir įgavus gerosios praktikos šių metų rinkimuose bei toliau vystant estiško tipo internetinį balsavimą, išlieka nemažai rizikų. Iš esmės jos yra susijusios su kibernetiniu saugumu.

Kalbant apie Lietuvos kontekstą, verta išskirti geopolitinę riziką, susijusią su grėsme iš Kremliaus. Tokie pastarųjų metų politiniai įvykiai, kaip Brexit Jungtinėje Karalystėje bei JAV prezidento rinkimai 2016-aisiais buvo smarkiai susiję būtent su programišių bandymais paveikti politinius procesus Rusijai naudinga linkme. Taigi, saugumo spragos ar sistemos klaidos internetiniame balsavime gali tapti nesunkiu būdu manipuliuoti rinkimų rezultatais.

Manipuliacijos balsais aspektas pastebimas ir valstybės viduje. Dar visai neseniai Lietuvą krėtę balsų pirkimo skandalai gali būti nesunkiai materializuojami ir internetinio balsavimo metu. Kadangi virtualioje erdvėje užtikrinti rinkimų skaidrumą bei deramą balsų auditą dažniausiai yra gerokai sudėtingiau nei per gyvai vykstančius rinkimus, tuo gali pasinaudoti politinės jėgos, siekiančios įgyti rinkėjų nešvariais būdais. Trumpai tariant, virtualus balsavimas leidžia pašaliniams stebėti, už ką balsuoja jų sukviesti žmonės - tai yra nesudėtinga gudrybė, galinti vykti kone masiškai.

Verta paminėti, kad internetinį balsavimą gali paveikti ir skaitmeninės erdvės sutrikimai. Tai gali būti netikėtai didelė serverio apkrova, sutrikęs duomenų perdavimas ar strigimas. Todėl visais internetinio balsavimo atvejais yra reikalingas stabilus interneto ryšys bei be trikdžių veikianti rinkimų sistema. Tik toks derinys leidžia kiekvienam balsuojančiajam sėkmingai atiduoti balsą bei užtikrinti, kad jis pasieks rinkimų komisiją, skaičiuojančią balsus.

Nėra jokių abejonių, kontraargumentai prieš internetinį balsavimą yra rimti bei verti dėmesio. Tačiau tuo pačiu svarbu suvokti ir tokio tipo balsavimo privalumus, kurie leistų politiniams procesams vykti greičiau bei efektyviau. Be jau minėto patogumo žmonėms, negalintiems balsuoti paštu arba gyvai, balsavimo skaitmenizacija užtikrina, kad kiekvienas balsas rinkimų organizatorius pasieks laiku, o taipogi gerokai sumažės neteisingai užpildytų biuletenių. Pavyzdžiui, prieš internetinį balsavimą Šveicarijos savivaldybių rinkimuose, sugadintų biuletenių skaičius siekdavo apie 26 procentus, o nauja balsavimo opcija juos kone panaikino.

Didžiausias iššūkis, norint išsaugoti demokratinius procesus internetinio balsavimo metu - nepriekaištingai veikianti ir konfidencialumą bei saugumą užtikrinanti sistema. Jos sukūrimas ne tik reikalauja aiškios strategijos su bent keliais galimais kibernetinio saugumo problemų sprendimo būdais, tačiau ir gali užtrukti pakankamai ilgą laiką, norint atlikti visus reikalingus testus sklandžiam veikimui.

Jau daugiau nei dešimtmetį linksniuojamas Estijos pavyzdys puikiai įrodo, kad internetinis balsavimas nebėra tik utopija. Tačiau nors demokratija internete ir skamba patraukliai tiek iš pilietinės, tiek iš technologinės pusės, svarbiausia - neskubėti ją įgyvendinant. Tai ne tik leis sukurti puikią alternatyvą gyvam balsavimui, tačiau ir apsaugos nuo rimtų kibernetinių rizikų, galinčių sugriauti demokratinius procesus iš esmės.

Užsakymo nr.: PT_85289321

Projektas „Sustiprink Imunitetą“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos?

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (1)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (10)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Rekordiniai 442 koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis: daugėja susirgimų Vilniuje, liepsnoja ugdymo įstaigos papildyta (128)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spalio 23 d. 9 val. duomenimis patvirtintų ligos...

Žygimantas Mauricas: diržus gali tekti veržtis kitų metų antrąjį pusmetį (167)

Koronaviruso banga lapkritį ir gruodį neturėtų labai pakenkti Lietuvos „ekonominiam...

Armonaitė ir Karbauskis susirėmė dėl popiežiaus Pranciškaus citatos (322)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Vakarėlis baigtas: po žiniasklaidoje pasklidusių vaizdų Švedija įveda ribojimą (88)

Švedija apribos naktinių klubų lankytojų skaičių iki 50-ies, po to, kai žiniasklaidoje...

Gydytojas Badaras įspėjo: užtenka vieno karto ir trečdalis šiai medžiagai tampa priklausomi (7)

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko kas ketvirtas žmogus. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija...

Motyvacijos ir kontakto stokoję žalgiriečiai prisiminė „rėkiantį žmogų“ (3)

Rekordinė šio sezono atmosfera nepadėjo. Nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos...

Miltinio dramos teatre atšaukti spektakliai: 26 darbuotojai saviizoliacijoje (7)

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre iki lapkričio 5 dienos nebus rodomi spektakliai.

Lietuvos ginklai prieš koronavirusą nė iš tolo neprilygsta Europai: skaičiuoja net namo ateinančius svečius (483)

Užsienio reikalų ministerijos (URM) spalio 19 dieną parengta koronaviruso valdymo situacijos...

Gražina Kristina Sviderskytė | D+ nariams

COVID-19 karo logika: netoli važiuosime kovinėmis praktikomis ir sąmokslo teorijomis

Nėra tikslaus ir paprasto, aiškaus pasakojimo apie tai, kas vyksta: kaip gyventi su COVID-19 ?...