Klaipėdos universitetas (KU) pagal sutartį su Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru bei Aplinkos apsaugos politikos centru – vykdo projektą , kuriame vertinama Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė ir jos pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį. Šis darbas – tai dalis įsipareigojimų jūrų apsaugai, kuriuos prisiėmė visos Europos Sąjungos šalys pagal 2008 metais Europos Komisijos patvirtintą Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Mokslininkai pastebi, kad jeigu XXI a. pr. didžiausias dėmesys buvo sutelkiamas sunkiųjų metalų tyrimams tiek Baltijos jūros vandenyje, tiek ten gyvenantiems organizmuose, tai pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas vadinamiesiems naujosios kartos teršalams.

„Tai yra pramonėje bei žmonių buityje naudojamos medžiagos, kurios turi išskirtinius bruožus: yra toksiškos aplinkoje gyvenantiems organizmams, patvarios, ilgą laiką gebančios išsilaikyti aplinkoje bei kauptis gyvuosiuose organizmuose. Be jokios abejonės, anksčiau ar vėliau šios medžiagos atsiduria žmonių, kaip vartotojų, organizmuose“, – pabrėžia KU Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Sergej Suzdalev.

Baltijos jūra – labiausiai užteršta pasaulyje

Dėl riboto ryšio su vandenynu, Baltijos jūros vanduo atsinaujina tik kas 30 metų, o dėl lėtos vandens apykaitos bei žemos temperatūros sudaromos palankios sąlygos įvairių teršalų kaupimuisi vandenyje ir tolimesniam jų patekimui į dugną.

Anot mokslininkų, tai lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, Baltijos jūra turi labai didelį upių baseiną, iš kur vanduo suteka į pačią jūrą. Be to, Baltiją supa šalys su daug gyventojų, išvystyta pramone bei technologijomis.

„Mes buityje naudojame tam tikrus valiklius, dažus, skalbiame skalbinius. Galų gale viskas suteka į nuotekų valyklas. Ten kažkas išvaloma, kažkas ne ir galiausiai visa tai atsiduria jūroje“, – pabrėžia dr. Sergej Suzdalev.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie vaistų likučių aptikimą aplinkoje. Viso to šaltinis – žmogus.

„Vartodami vaistus neapdairiai juos metame kartu su kitomis šiukšlėmis. Vėliau tai atsiranda sąvartynuose, kol galų gale su sąvartyno filtratu ar skysčiu nubėga į aplinką. Vaistų likučiai atsidūrę nuotekose, iš ten keliauja į jūrą ir kitus vandens telkinius“, – pasakoja dr. Sergej Suzdalev.

Sumažinti cheminę taršą Baltijos jūroje padeda įvairūs pramonės įmonėms taikomi draudimai. Tačiau, anot mokslininko, sąmoningesnis turėtų būti ir pats žmogus: atidžiai skaityti kas rašoma įvairių produktų etiketėse, atsakingai rūšiuoti šiukšles, mažinti cheminių priemonių naudojimą buityje, jas keisti į ekologiškesnius produktus.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas
© Organizatorių nuotr.

Baltija – labiausiai žmogaus veiklos apkrautų jūrų pasaulyje

Baltijos jūrą supa šalys su ne tik gerai išvystyta pramone, bet ir intensyviu žemės ūkiu. Tai – viena labiausiai žmogaus veiklos apkrautų jūrų pasaulyje. Didelis žmonių skaičius ir intensyvi pramoninė veikla kelia grėsmę jūros taršai šiukšlėmis.

„Jūrą ar jos pakrantę teršiančios šiukšlės yra bet kokios kietos, žmogaus pagamintos arba apdorotos medžiagos, kurios yra atsitiktinai arba specialiai išmestos, paliktos jūros pakrantėje ar jūrinėje aplinkoje.

Vis tik, dažniausiai šias šiukšles sudaro plastikas arba dirbtiniai polimerai. Jie Baltijos jūros regione ir Lietuvos pakrantėse sudaro apie 70 proc. visų randamų objektų. Pagrindinis neigiamas poveikis siejamas su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis, ypač su plastiku, yra jų ilgaamžiškumas, dėl kurio ir atsiranda didžiausios problemos: į šiukšles gali įsipainioti jūros organizmai, arba juos praryti. Laikui bėgant, šiukšlei degraduojant, joje esančios cheminės medžiagos gali būti išleidžiamos į vandens aplinką“, – pasakoja dr. Arūnas Balčiūnas, KU Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas.

Mokslininkas pabrėžia, kad teršiant jūros vandenį plastiku, net nebūtina pasilankyti pajūryje.

„Svarbus momentas, apie kurį mažai kas pagalvoja, tai – namų ūkis ir mūsų kasdienė buitis. Dažnai mes kartu su nutekamaisiais vandenimis į paviršinius vandenis ir galiausiai į jūrą išmetame didelius kiekius mikroplastiko dalelių“, – sako dr. Arūnas Balčiūnas.

Siekiant sumažinti pakrančių ar vandens taršą, svarbus yra nacionaliniu lygmeniu sprendimus priimančių organizacijų vaidmuo bei švietimas apie aplinkosauginį sąmoningumą. Mokslininkai tikina, kad Lietuvoje jūros taršą plastiko šiukšlėmis kardinaliai sumažino depozito sistemos įvedimas.

„Vienas ryškesnių ir gerųjų pavyzdžių yra būtent depozito sistemos įvedimas, po kurio aiškiai pasimatė, kad plastikinių butelių, kurie yra 1 iš 10 dažniausiai sutinkamų šiukšlių Baltijos bei kitų jūrų pakrantėse, drastiškai sumažėjo“, – teigia dr. Arūnas Balčiūnas.

Projektas vykdomas pagal sutartį su Aplinkos apsaugos agentūra, kur Klaipėdos universitetas ir partneriai – Gamtos tyrimų centras bei Aplinkos apsaugos politikos centras – įgyvendina projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas” pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“, kuris finansuojamas panaudojant Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo paramos lėšas.

Šis projektas apima jūros aplinkos būklės įvertinimą, būklės rodiklių rengimą ir tobulinimą, jūros apsaugos tikslų ir būklės stebėsenos programos parengimą Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijai 2021-2027 metų laikotarpiui.


Užsakymo nr.: PT_81819903

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.5455

Verslo vadybos studentai mokysis ne iš suolo, o iš darbo vietos (1)

Kiek kartų jaunam žmogui teko girdėti: „Pabaigsi mokslus, nerasi darbo ir išvažiuosi į...

Ar žinojote, kad Baltijos jūrą teršiate net neišeidami iš namų? (16)

Klaipėdos universitetas (KU) pagal sutartį su Aplinkos apsaugos agentūra , kartu su partneriais...

Stojančiųjų į KU magistrantūros studijas kur kas daugiau nei pernai (1)

Aukštosiose mokyklose jau baigėsi prašymų teikimas į bakalauro studijas. Pirmuoju etapu...

Rinkis profesiją, ne stereotipus

Deja, net ir XXI amžiuje profesinės karjeros pasirinkimą tebelemia ir apriboja gajūs socialiniai...

Platus universiteto tarptautinių partnerysčių tinklas atveria galimybes studentams ir mokslininkams (6)

Pirmojo lazerio Lietuvoje sukūrimas ir vieno galingiausių lazerių pasaulyje sukonstravimas, genomo...

Top naujienos

Pasinaudojus kredito atostogomis, sunkumų gali kilti vėliau: rudenį ir žiemą gali būti didelis paaštrėjimas (25)

Delfi laidoje „Delfi 11” kalbinti ekspertai pažymi, kad karantinas padarė įtakos būsto...

Beirute sprogęs krovinys buvo iškrautas iš rusų milijonieriui priklausiusio laivo (526)

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, didžiulis kiekis amonio nitrato, rugpjūčio 4 dieną...

Valančiūnas pakėlė Goberto mestą pirštinę, bet „Grizzlies“ akcijos toliau krenta (3)

Nors grizliai įprastai miegoti eina žiemą, Memfio „Grizzlies“ snaudžia vasarą. Tenesio...

Per mėnesį tapo madingiausiu gėrimu Lietuvoje: pardavimų rekordus muša Plungėje (85)

Tik degalinėse parduodamas ryškių spalvų geriamasis šerbetas „Frozen“ vos per mėnesį tapo...

„Tour de Pologne“ etapo finiše – baisi griūtis: kaltininkas pasmerktas, aukos gyvybė pavojuje (13)

Tradicinės daugiadienės „Tour de Pologne“ dviratininkų lenktynės prasidėjo šiurpia griūtimi...

Iš jos mokykloje šaipysis. Bet jei tai įvyks, aš būsiu laimingiausias tėtis pasaulyje (73)

Vilnietis Ernestas Pliuška, „Facebook“ įraše pasidalinęs itin jautria žinute apie savo...

Lietui pasitraukus termometrų stulpeliai šoktelės iki 26 laipsnių (2)

Šiandien mūsų šalį dar tvirčiau apglėbs anticiklonas, kurio centrinė dalis bus tiesiai virš...

Jurga Jurkevičienė

Kaip aš – Druskininkų mokinukė – identifikavau anoniminio laiško autorę specialiai Delfi Plius, Druskininkai (2)

„Jurga, ar žinai, kad esi – ragana? Na, burtininkė, kaip ten – ta, kurias Viduramžiais...

Feisbukas kaista: tiki, kad kaukės kenkia, o planetų išsidėstymas rodo, ką daryti (195)

Feisbuke keli šimtai lietuvių pasidalino įrašu, kuriame drąsiai teigiama, kad kaukės neva yra...