Klaipėdos universitetas (KU) pagal sutartį su Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru bei Aplinkos apsaugos politikos centru – vykdo projektą , kuriame vertinama Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė ir jos pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį. Šis darbas – tai dalis įsipareigojimų jūrų apsaugai, kuriuos prisiėmė visos Europos Sąjungos šalys pagal 2008 metais Europos Komisijos patvirtintą Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Mokslininkai pastebi, kad jeigu XXI a. pr. didžiausias dėmesys buvo sutelkiamas sunkiųjų metalų tyrimams tiek Baltijos jūros vandenyje, tiek ten gyvenantiems organizmuose, tai pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas vadinamiesiems naujosios kartos teršalams.

„Tai yra pramonėje bei žmonių buityje naudojamos medžiagos, kurios turi išskirtinius bruožus: yra toksiškos aplinkoje gyvenantiems organizmams, patvarios, ilgą laiką gebančios išsilaikyti aplinkoje bei kauptis gyvuosiuose organizmuose. Be jokios abejonės, anksčiau ar vėliau šios medžiagos atsiduria žmonių, kaip vartotojų, organizmuose“, – pabrėžia KU Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Sergej Suzdalev.

Baltijos jūra – labiausiai užteršta pasaulyje

Dėl riboto ryšio su vandenynu, Baltijos jūros vanduo atsinaujina tik kas 30 metų, o dėl lėtos vandens apykaitos bei žemos temperatūros sudaromos palankios sąlygos įvairių teršalų kaupimuisi vandenyje ir tolimesniam jų patekimui į dugną.

Anot mokslininkų, tai lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, Baltijos jūra turi labai didelį upių baseiną, iš kur vanduo suteka į pačią jūrą. Be to, Baltiją supa šalys su daug gyventojų, išvystyta pramone bei technologijomis.

„Mes buityje naudojame tam tikrus valiklius, dažus, skalbiame skalbinius. Galų gale viskas suteka į nuotekų valyklas. Ten kažkas išvaloma, kažkas ne ir galiausiai visa tai atsiduria jūroje“, – pabrėžia dr. Sergej Suzdalev.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie vaistų likučių aptikimą aplinkoje. Viso to šaltinis – žmogus.

„Vartodami vaistus neapdairiai juos metame kartu su kitomis šiukšlėmis. Vėliau tai atsiranda sąvartynuose, kol galų gale su sąvartyno filtratu ar skysčiu nubėga į aplinką. Vaistų likučiai atsidūrę nuotekose, iš ten keliauja į jūrą ir kitus vandens telkinius“, – pasakoja dr. Sergej Suzdalev.

Sumažinti cheminę taršą Baltijos jūroje padeda įvairūs pramonės įmonėms taikomi draudimai. Tačiau, anot mokslininko, sąmoningesnis turėtų būti ir pats žmogus: atidžiai skaityti kas rašoma įvairių produktų etiketėse, atsakingai rūšiuoti šiukšles, mažinti cheminių priemonių naudojimą buityje, jas keisti į ekologiškesnius produktus.

Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas
© Organizatorių nuotr.

Baltija – labiausiai žmogaus veiklos apkrautų jūrų pasaulyje

Baltijos jūrą supa šalys su ne tik gerai išvystyta pramone, bet ir intensyviu žemės ūkiu. Tai – viena labiausiai žmogaus veiklos apkrautų jūrų pasaulyje. Didelis žmonių skaičius ir intensyvi pramoninė veikla kelia grėsmę jūros taršai šiukšlėmis.

„Jūrą ar jos pakrantę teršiančios šiukšlės yra bet kokios kietos, žmogaus pagamintos arba apdorotos medžiagos, kurios yra atsitiktinai arba specialiai išmestos, paliktos jūros pakrantėje ar jūrinėje aplinkoje.

Vis tik, dažniausiai šias šiukšles sudaro plastikas arba dirbtiniai polimerai. Jie Baltijos jūros regione ir Lietuvos pakrantėse sudaro apie 70 proc. visų randamų objektų. Pagrindinis neigiamas poveikis siejamas su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis, ypač su plastiku, yra jų ilgaamžiškumas, dėl kurio ir atsiranda didžiausios problemos: į šiukšles gali įsipainioti jūros organizmai, arba juos praryti. Laikui bėgant, šiukšlei degraduojant, joje esančios cheminės medžiagos gali būti išleidžiamos į vandens aplinką“, – pasakoja dr. Arūnas Balčiūnas, KU Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas.

Mokslininkas pabrėžia, kad teršiant jūros vandenį plastiku, net nebūtina pasilankyti pajūryje.

„Svarbus momentas, apie kurį mažai kas pagalvoja, tai – namų ūkis ir mūsų kasdienė buitis. Dažnai mes kartu su nutekamaisiais vandenimis į paviršinius vandenis ir galiausiai į jūrą išmetame didelius kiekius mikroplastiko dalelių“, – sako dr. Arūnas Balčiūnas.

Siekiant sumažinti pakrančių ar vandens taršą, svarbus yra nacionaliniu lygmeniu sprendimus priimančių organizacijų vaidmuo bei švietimas apie aplinkosauginį sąmoningumą. Mokslininkai tikina, kad Lietuvoje jūros taršą plastiko šiukšlėmis kardinaliai sumažino depozito sistemos įvedimas.

„Vienas ryškesnių ir gerųjų pavyzdžių yra būtent depozito sistemos įvedimas, po kurio aiškiai pasimatė, kad plastikinių butelių, kurie yra 1 iš 10 dažniausiai sutinkamų šiukšlių Baltijos bei kitų jūrų pakrantėse, drastiškai sumažėjo“, – teigia dr. Arūnas Balčiūnas.

Projektas vykdomas pagal sutartį su Aplinkos apsaugos agentūra, kur Klaipėdos universitetas ir partneriai – Gamtos tyrimų centras bei Aplinkos apsaugos politikos centras – įgyvendina projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas” pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“, kuris finansuojamas panaudojant Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo paramos lėšas.

Šis projektas apima jūros aplinkos būklės įvertinimą, būklės rodiklių rengimą ir tobulinimą, jūros apsaugos tikslų ir būklės stebėsenos programos parengimą Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijai 2021-2027 metų laikotarpiui.


Užsakymo nr.: PT_81819903

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.5000

Top naujienos

Karbauskis – apie tai, kad nėra įtakingas, bet turi slaptą kozirį rinkimams (55)

„Valstiečiai“ ateinantiems Seimo rinkimams yra paruošę slaptą kozirį, kuris nebūtinai matyti...

Rinktinę puikiai pažįstantis Darjušas – apie nešvarius australų triukus, Kalniečio 30 minučių ir Mačiulį prieš Antetokounmpo laida „Krepšinio zona“ (2)

Po dviejų pamokų, gautų nuo serbų, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė atsigriebė per pratybas su...

Mažeika pateikė daugiau detalių, kas ir kiek mokės už automobilius (409)

Nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis šalies biudžetą pirmaisiais...

Teismas leido „Pontem“ tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus...

Prie Smiltynės perkėlos dar neregėtos eilės: akis bado apsukrių „gudručių“ elgesys (111)

Ekspreso Nida-Klaipėda vairuotojas, sustabdęs autobusą automobilių eilės, nusidriekusios pusantro...

Vibrio bakterija pareikalavo aukų: po maudynių Baltijos jūroje mirė moteris perspėja dėl rizikos grupių (70)

Medikai jau kurį laiką kalba apie Vibrio bakterijas, kurios dauginasi esant pakankamai šiltai...

Ar Prezidentas turėtų nieko neslėpti? (43)

Prezidento Gitano Nausėdos šeimos turto deklaracija už 2018 metus visuomenės nepasieks, nes taip...

Atviru laišku Blattas atskleidė sergantis sunkia liga (15)

Pirėjo „Olympiakos“ klubo, kuriam ateinantį sezoną atstovaus Mindaugas Kuzminskas , strategas...

Kruviname „Ilovaisko katile“ – tik Rusijos kariuomenės turėta ginkluotė (306)

2014 m. netoli Donecko vykusiame Ilovaisko mūšyje prorusiškų separatistų pusėje dalyvavo tankai...